Tačiau, anot pašnekovų, padidinti muitai lėtins kiniškų elektromobilių įsitvirtinimą Europoje ir suteiks jos gamintojams daugiau galimybių konkuruoti su kinais.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad šis ES sprendimas brangins kiniškus automobilius Europoje. Dėl to sumažėjus konkurencijai lėčiau pigs Vakarų Europoje gaminami elektromobiliai.
„Elektromobiliai iš esmės dabar perėjo į tą stadiją, kai jie yra pingantys. Taip, jie nepigs taip stipriai, kaip būtų pigę be papildomų šitų importo tarifų, nes 10 procentų buvo iki šiol (kiniškiems elektromobiliams – BNS), bet dabar, priklausomai nuo gamintojo, tie tarifai yra iki 35 procentų ir taip, tai pristabdo pigimą“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Anot jo, toks Bendrijos institucijų sprendimas buvo svarbus siekiant sustabdyti itin sparčiai Europos elektromobilių rinką perimančius Kinijos elektromobilius, su kuriais, dėl mažos darbo jėgos kainos šioje šalyje, Europos gamintojai nespėja konkuruoti.
Elektromobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ direktorius Laurynas Boguševičius teigė, kad Lietuvoje kiniškų elektromobilių rinka yra kol kas yra itin maža.
„Mes turime labai mažą kiekį kiniškų automobilių, kurie pasiektų Lietuvą šiai dienai, tai artimiausiu metu mes turbūt nepajausime šito dalyko. Bet greičiausiai tai pajausime truputėlį vėliau, kada ta kiniškų automobilių rinka pasidarys pati iš savęs mums aktuali“, – BNS sakė jis.
Pasak L. Boguševičiaus, nors kiniški automobiliai yra vidutiniškai apie 20 proc. pigesni nei Vakarų Europos gamintojų, Lietuvoje nėra kam jų taisyti. Vis dėlto, pasak jo, šalyje jau galima pastebėti pirmuosius kiniškus elektromobilius.
„Jų galima pamatyti Lietuvos gatvėse, tačiau labai mažai, dėl paprastos priežasties, kad tiesiog jeigu tu nusipirksi kinišką automobilį, nebus kam atlikti jo priežiūros arba sutaisyti jo gedimus. Tai kol kas vienintelis toks ženklas Lietuvoje yra „Ora“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot T. Povilausko, kiniškų automobilių populiarėjimo tendencijos pastebėtos ir Lietuvoje.
„Lietuvoje (kiniškų elektromobilių – BNS) yra nedaug, bet šiemet jeigu žiūrėsime į privačių klientų pirkimus, tai kiniškas elektromobilis „Ora“ yra perkamiausias elektromobilis Lietuvoje, čia kalbant apie naujus. Aišku, tas skaičius yra keliasdešimt, nes jų nėra daug, lietuviai dažniausiai perka nenaujus elektromobilius, (...) bet kalbant apie naujus, tai be šitų muitų tarifų, turbūt gana sparčiai Lietuvoje augtų kiniškų elektromobilių dalis“, – teigė ekonomistas.
Ekonomistas: muitai padės Europos automobilių pramonei
JAV Vašingtone esančio Petersono tarptautinės ekonomikos instituto duomenimis, palyginti su 2021 metais, pernai kiniškų elektromobilių importas Europoje augo daugiau nei du kartus – nuo 208,9 tūkst. iki 437,7 tūkst. Palyginti su 2020 metais, kai elektromobilių iš Kinijos buvo importuota 57,2 tūkst., šis skaičius išaugo beveik keturis kartus.
Tuo metu elektromobilių eksportas iš Europos į Kiniją 2023 metais siekė vos 11,5 tūkst. ir, palyginti su 2022 metais, smuko 33,8 proc. (2022 metais eksportuota 17,347 tūkst. elektromobilių).
T. Povilauskas teigė, kad automobilių rinka yra vienas svarbiausių Europos finansinių šaltinių, todėl ją išlaikyti yra itin svarbu visoms šalims.
„Automobilių pramonė vis tiek yra viena iš kertinių Europos Sąjungos pramonės šakų. Kadangi Kinija kažkiek pirmauja pagal kaštus, pagal gamybos savikainą šitame sektoriuje, ir Europos Sąjunga neturi šiai minutei neturi to tokio pranašumo, tai jeigu mes dabar neribosime (Kinijos automobilių importo – BNS), tai tiesiog yra laiko klausimas, kada šita (Europos automobilių – BNS) pramonė pradės stipriau smukti“, – aiškino ekonomistas.
Jis teigė, kad įvesdama papildomus muitus Europa duoda laiko vietiniams automobilių gamintojams rasti būdų, kaip aptinginti jų gamybą, efektyviau konkuruoti su Kinija.
„Jeigu mes pasiduodame tai šitoje vietoje mes netenkame labai svarbios pramonės šakos ir pajamų, kurias ji generuoja, tai strategiškai žiūrint, mums tikrai neverta atiduoti tos strateginės pramonės šakos. (...) (Leisdami kinams perimti Europos automobilių rinką – BNS) mes tą savo karvę papjausim ir tą pieną pirksim iš Kinijos“, – sakė T. Povilauskas.
Vis dėlto, „Deals on wheels“ savininkas pabrėžė, kad Kinija su europietiškais elektromobiliais konkuruoja būdais, kurių pačiai ES pasitelkti nėra įmanoma.
„Kinijos vyriausybė dalyvauja žaidime. Pavyzdžiui, „Volkswagen“, „Audi“, „Toyota“ ar BMW – jie patys išsilaiko iš savo kapitalo, kaip ir bet kuris normalus verslas. Tačiau Kinija nėra nei labai normali valstybė, ta prasme, kad ji nėra kapitalistinė valstybė“, – aiškino jis.
„Ten (Kinijoje – BNS) yra visokiausių mokestinių lengvatų, galų gale prisideda ir tais vadinamaisiais bonusais, piniginiais supportais, kas gamyklai iš karto atriša rinką“, – pasakojo L. Boguševičius.
T. Povilauskas pabrėžė, kad dirbtinis elektromobilių kainų kritimo lėtinimas Europai bus naudingas tik tada, jei jos gamintojai ras efektyvių būdų, kaip konkuruoti su Kinija. Jo teigimu, siekiant šio tikslo automobilių gamintojams gali tekti padaryti nepopuliarių sprendimų.
„Tai aiškiai indikuoja apie nepopuliarius sprendimus, apie didesnio efektyvumo paieškas, bet tai yra vienintelis kelias. Tai politiškai yra labai sudėtingi sprendimai, bet čia yra vis tiek geresnis kelias negu užleisti rinką kiniškiems automobiliams, nes tada tai būtų akivaizdus kelias į šios rinkos sunykimą“, – sakė ekonomistas.
ES šią savaitę galutinai pritarė siūlymui nustatyti papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Blokas pritarė tam, kad būtų nustatyti papildomi iki 35,3 proc. siekiantys muitai.
Šiuo metu iš šios šalies importuojamiems elektromobiliams taikomi 10 proc. muitai.
Europos Komisija (EK), birželį preliminariai pritarusi šiam žingsniui, kai atlikusi tyrimą nusprendė, kad Pekino pagalba savo automobilių gamintojams yra nesąžininga, dabar turi teisę penkeriems metams nuo spalio pabaigos nustatyti papildomus muitus.
Kinija pasmerkė naujuosius muitus kaip protekcionistinius ir įspėjo, kad jie sukels prekybos karą.
