Seime vykusioje diskusijoje ekspertai aptarė, kas gali laukti Lietuvos nacionalinio saugumo fronte 2022 metais. Skambėjo įvairios prognozės ir scenarijai, kad Lietuvai gali tekti iš naujo nusibrėžti gynybos planus, gresiant Rusijos ir Baltarusijos susiliejimui arba Rusijos agresijai Ukrainos atžvilgiu.
Baltarusijos ir Rusijos susijungimo grėsmė – reali
Lietuvos diplomatas, politikas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, atkreipė dėmesį, kad kitąmet įvykių Ukrainoje ir Baltarusijoje įtaka Lietuvai tik stiprės.
„Lietuva norom nenorom atsidūrė Europos geopolitiniame dėmesio centre. <...> Tolimi kraštai, kaip Iranas, Irakas, Sirija ar net Libija <...> per nelegalius migrantus, kurie kartu yra hibridinės akcijos instrumentas, beldžiasi į mūsų rytines sienas ir tampa visų mūsų dėmesiui pasaulinių komentarų temomis“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Valionio, šiuo metu sėkmingai vyksta Europos transatlantinių ryšių su NATO atkūrimas. Šis procesas turėtų tęstis ir kitąmet, o tai atitinka Lietuvos geriausius interesus, tvirtino jis.
A. Valionis atsakė, kokių veiksmų turėtų imtis Lietuva, esant realiai Baltarusijos ir Rusijos susijungimo grėsmei.
„Pasirašyta Baltarusijos ir Rusijos karinio bendradarbiavimo sutartis <...> praktiškai reiškia Baltarusijos „anšliusą“. Greičiau tas susijungimas gali būti formaliai panašus į aneksiją. NATO kontekste rusų kariuomenė atsidurs Suvalkų koridoriaus rytiniame gale prie Grodno ir tai privers tiek NATO, tiek lietuvius ir lenkus peržiūrėti savo gynybos sistemas, nacionalinius ginklavimosi biudžetus. Taip pat efektyviai veikti kartu su NATO, kad adekvačiai galėtume koreguoti mūsų gynybos planus naujoje karinėje aplinkoje“, – teigė jis.
NATO gynybos ministrų susitikimas jau numatė išplėstinį gynybos planą, taip pat pajėgų, budinčių prie rytinės NATO sienos su Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, didinimą, kontržvalgybos planą ir taip toliau. Visi šie veiksmai – Lietuvai į naudą, tikino A. Valionis.
Lukašenka kurpia planus – kaip keisis jo valdymas?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. Tomas Janeliūnas apžvelgė, kaip pokyčiai Baltarusijos valdžioje gali atsiliepti Lietuvai.
„Baltarusija – pati didžiausia grėsmė ir nerimo šaltinis dabar ir artimiausiu metu. <...> Vis mažiau tikimybių tenka scenarijui, kad Baltarusijos režimas galėtų sužlugti mums palankiausiu būdu, tai yra, kad demokratinės opozicinės jėgos perimtų valdymą. <...> Pats Lukašenka projektuoja pokyčius. Juos projektuoti verčia realybė, su kuria jis susidūrė: nepraėjo be pasekmių Baltarusijos visuomenės suaktyvėjimas ir sukilimas. Tai, kad išsilaikė, nereiškia, kad jaučiasi nepažeidžiamas. Kad tapo ypač priklausomas nuo Kremliaus valios, finansinės, jėgos struktūrų, propagandos paramos, gerokai susiaurino paties Lukašenkos galimybes“, – situaciją apibūdino jis.
Kaip nurodė T. Janeliūnas, nelegitimus šalies vadovas Aleksandras Lukašenka ruošiasi referendumui dėl naujos šalies Konstitucijos.
„Šis referendumas, kuris bus visiškai fiktyvus ir suklastotas, visgi gali nubrėžti liniją, kaip Lukašenka bandys pasitraukti iš valdžios. Pagal dabartinius Konstitucijos rėmus numatytas tam tikras tranzitinis laikotarpis. Pats jis tarsi pareiškęs, kad nebeketins būti prezidentu, todėl turėtų perduoti įgaliojimų visaliaudiniam Baltarusijos suvažiavimui“, – sakė jis.
Taip A. Lukašenkos pasitraukimas atsidurtų „liaudies susirinkimo“ rankose, o tai lemtų tolimesnius Minsko ir Kremliaus santykius, būsimo šalies lyderio rinkimų datą. Šiems procesams Baltarusijos opozicija turės minimalią įtaką, pripažino politologas.
„Spręsis karinės integracijos tarp Rusijos ir Baltarusijos spartėjimas, konkretūs susitarimai, kokia Rusijos ginkluotė, bazės, bendri gynybos štabų planai bus įgyvendinti. Visa tai turės mūsų saugumui tiesioginę įtaką. Tai reikš, kad mes turėsime perkurti savo gynybos planus su NATO pajėgomis, kad nebeturime 48 valandų, kurias galėjome skaičiuoti kaip Rusijos kariuomenės perėjimo per Baltarusiją laiką. Neišvengiamai reikia ruoštis artimam kontaktui su Rusijos ir Baltarusijos pajėgomis visiškai šalia Lietuvos sienų“, – apibendrino T. Janeliūnas.
Mano, kad Rusija nepajėgs pradėti karo Ukrainoje
Kitas Lietuvos ateičiai svarbus geopolitinis veiksnys – tolimesni Rusijos sprendimai. A. Valionis atsakė, kiek realu, kad Rusija užpultų Ukrainą.
„Tik aklas gali nematyti, kad Rusijos karas su Ukraina vyksta jau 7 metus. Ar bus nauja fizinė okupacija, kaip kalbama, užšalus stepei, iš Donecko-Lugansko teritorijų, galbūt iš Baltarusijos teritorijos? Mano nuomone, tai visiškai nerealus, nenaudingas, netikslingas nei Rusijai, nei kam kitam projektas. Tai greičiau noras pritraukti dėmesį, pradėti kalbėtis Rusijai, kuri ir neturi rimtų galimybių kariauti“, – tvirtino pranešėjas.
Jo teigimu, Rusijos ekonominė sistema nepakeltų karo išlaidų, nes pastaruoju metu vystėsi itin lėtai – per pastaruosius 7 metus buvo tik 0,8 proc. ekonomikos rodiklių prieaugis kasmet. Realios Rusijos gyventojų pajamos nukrito 30 proc. ir dabar šalį krečia vyksta vidutinių pajamų krizė.
Dėl autoritarinio valdymo Rusijai nepavyks atsitiesti ekonomikos srityje, nes nepritrauks investuotojų, aukštųjų technologijų ir nesutvarkys teisinės sistemos, todėl negalės sau leisti pradėti karo su NATO, įvertino A. Valionis.
„Reikia prisiminti, kad NATO valstybių ekonomika yra pusė pasaulio ekonomikos. Rusijos ekonomika sudaro 2 proc. pasaulio ekonomikos. <...> NATO yra stiprus sąjungininkų aljansas, kuris konsoliduojasi, o Rusija praktiškai neturi sąjungininkų. Kiniją galima vertinti kaip Rusijai naudingą pakeleivį, nors Kinija truputį iš aukšto žiūri į Rusiją“, – kalbėjo jis.
Kiek karinio konflikto metu įsitrauks Vakarų Europa ir JAV?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius dr. Marijušas Antonovičius analizavo, kokie ateities įvykiai Azijoje ir Rytų Europoje galėtų paveikti Lietuvos likimą.
Kaip pirmą politinę aktualiją M. Antonovičius iškėlė Taivano likimą ir galimą Kinijos agresiją. „Klausimas, ar Kinija ryšis daryti invaziją, kad susigrąžintų Taivaną jėga? Kiek matau Kinijos vidaus politikos logiką, ji nacionalistinė. Klausimas formuojamas ne „ar“, bet „kada“. Iš čia ateina JAV patikimumo klausimas, ar pasiryš ginti Taivaną. <...> JAV patikimumas turės tam tikrus atgarsius ir mūsų regione“, – kalbėjo jis.
TSPMI lektorius pridūrė, kad lygiagrečiai vyksta dialogas tarp JAV ir Kinijos – šios valstybės bando apibrėžti rėmus, kaip ateityje konkuruos arba bendradarbiaus. Anot politologo, iškyla dvi galimos globalizacijos versijos: vakarietiška liberali ir kiniška autokratinė, kuri vis labiau plėsis.
O štai Ukrainą M. Antonovičius įvardijo kaip karštą tašką Rytų Europoje – šios šalies likimas gali paliesti konkrečiai Lietuvą.
„Rusija, matydama, kad JAV koncentruojasi į Kiniją <...> mato progą, kad čia galima pabandyti išspausti kažką sau. Eina gana stipriai, va bank, bando perrašyti visą saugumo architektūrą. Čia neina kalba apie Ukrainos konstitucijos perrašymą, iš esmės yra noras sukurti dviejų greičių NATO. Kad ne tik Ukraina, Sakartvelas netaptų NATO narėmis, bet kad ir sąjungininkai nedislokuotų jokios ginkluotės į Baltijos valstybes, Lenkiją, Rumuniją ir panašiai“, – apie Rusijos ketinimus kalbėjo jis.
Visgi TSPMI lektorius pažymėjo, kad Rusija neturėtų jėga įsiveržti į Ukrainą. „Invazija nėra galimas variantas, nes būtų pernelyg brangu gyvybių prasme. Gali pradėti plaukti karstai iš Ukrainos į Rusiją. Du labiausiai realūs variantai: karinė eskalacija ties dabartinio fronto linija ir staigus puolimas su siekiu sunaikinti karines Ukrainos pajėgas“, – apibūdino jis.
Jeigu Ukrainoje pasireikštų Rusijos agresija, ant kortos būtų statomas Vakarų patikimumas. Bus stebima, kokių veiksmų jie imsis, norėdami atgrasyti Rusiją, svarstė M. Antonovičius.
„Klausimas, kiek Vakarams pavyks per jėgos diplomatiją priversti Rusiją pasitenkinti Minsku ar „Nord Stream 2“, bet neiti toliau. <...> Rusija kels reikalavimus ir anksčiau ar vėliau užžengs ant raudonų linijų, kurių Vakarai ir JAV nenori peržengti“, – minėjo jis.
