Paslaptingosios akmeninės statulos, nežinomos civilizacijos atstovų pastatytos Velykų saloje, į dabartinę savo vietą galėjo „ateiti pačios“, nors ir sveria dešimtis tonų, atskleidė archeologų atliktas eksperimentas.
Atokioje Ramiojo vandenyno saloje, kurią olandai atrado 1722 m. Velykų sekmadienį, yra 887 didelės akmeninės statulos, kurias vietiniai vadina „moai“. Padavimuose sakoma, kad jas iš akmens ištašė dabartinių salos gyventojų protėviai. Tačiau kokios būtent senovės civilizacijos atstovai sukūrė šias skulptūras ir kaip be jokios technikos sugebėjo nugabenti jas kelių kilometrų atstumu nuo akmenų skaldyklos, iki šiol nežinoma.
Šią mįslę dar sudėtingesnę daro tai, kad kai kurios iš šių skulptūrų sveria daugiau nei 80 tonų. Tačiau JAV archeologų atliktas eksperimentas liudija, kad vietiniai Velykų salos žmonės maždaug 1100–1680 mūsų eros metais (remiantis radioaktyviosios anglies datavimo metodu) šias statulas galėjo transportuoti iš salos gilumos į pakrantes naudodami vien tik virves, pranešė dailymail.co.uk.
Kalifornijos valstijos universiteto (JAV) archeologo Carlo Lipo ir jo kolegos iš Havajų universiteto Terry Hunto vadovaujama tyrėjų grupė pagamino 5 tonų masės betoninę Velykų salos statulos kopiją ir pabandė ją nugabenti į reikiamą vietą gruntiniu keliu viename Havajų rajone, sakoma pranešime.
Ant statulos viršutinės dalies užmetę ir tvirtai surišę kelias virves, 18 žmonių, paeiliui tempdami jas tai į vieną, tai į kitą pusę, sugebėjo išjudinti statulą iš vietos ir mažais „žingsneliais“ stačią „nuvesti“ į reikiamą vietą. Tokiu būdu per 40 minučių pavyko perkelti statulą 100 metrų atstumu. Pasak tyrimo autorių, realiomis Velykų salos sąlygomis nugabenti tokią statulą į pakrantėje paruoštą vietą būtų prireikę maždaug 2 savaičių.
Archeologai pabrėžia, kad tokiam transportavimo būdui statulų pagrindas turėjo būti iš anksto paruoštas: jis turėjo būti šiek tiek išskaptuotas akmens skaldykloje, kad statula galėtų „žingsniuoti“ virvėmis tempiama į skirtingas puses. Po to, kai statula būdavo atgabenta į reikiamą vietą ant parengto postamento, jos pagrindas akmenskaldžių būdavo išlyginamas, mano archeologai.
Ankstesnėse Velykų salos statulų hipotezėse buvo teigiama, kad čionykščiai gyventojai iškirto beveik visus saloje augusius medžius ir statulas rideno paguldę ant rąstų.
Nors naujasis eksperimentas yra gana įtikinantis, su virvių naudojimo verčiant statulas „eiti“ pačioms prielaida sutinka ne visi mokslininkai, sakoma pranešime.
Pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorė Jo Anne Van Tilburg mano, kad neverta išradinėti komplikuotų inžinerinių sprendimų: esą virvėmis tampyti statulas kalvota salos vietove būtų buvę labai sudėtinga.Prieš keliolika metų jos pačios surengtas eksperimentas atskleidė, kad Velykų salos statulas buvo galima ridenti padėjus ant rąstų. Mokslininkė mano, kad naujausio eksperimento autoriai neatsižvelgė į sudėtingas realios vietovės sąlygas ir į realų statulų dydį: kai kurios iš jų yra 12 m aukščio.
