„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku vidutinį atlyginimą gaunančiam lietuviui bankuose pasiskolinti pinigų naujam būstui.
Įdomiausia tai, kad dar diena prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą šis bankas buvo vienintelis iš visų šešių mano aplankytųjų ir būstui paskolas išduodančių Lietuvos bankų, kuris sutiko skolinti visą pageidaujamą sumą – beveik 195 tūkst. litų.
Atėjus į „Snorą“ mane iškart priima banko konsultantas. Pasakau, kad noriu pirkti 230 tūkst. litų kainuojantį dviejų kambarių naujos statybos butą be apdailos, esantį netoli Lazdynėlių. Taip pat patikinu, kad reikalingą 15 proc pradinį įnašą man duos tėvai.
Ilgai neklausinėjęs vaikinas kažką suveda į kompiuterį ir atsako, kad paskolą suteikti maksimaliam Lietuvos banko nustatytam laikotarpiui – 40 metų – gali. Tiesa, norint gauti visą sumą, reiktų paskolą imti anuiteto būdu. Darbuotojo paskaičiuotos preliminarios palūkanos – 3,7 proc. imant paskolą litais. Taigi per 40 metų imdamas paskolą iš „Snoro“ su darbuotojo nurodytomis palūkanomis sumokėčiau beveik tiek pat palūkanų, kiek ir skolinuosi pinigų – 178,5 tūkst. litų. Mėnesinė įmoka grąžinant paskolą siektų beveik 777 litus. Jeigu skolinčiausi eurais, paskolos palūkanos būtų 3,45 proc. ir iš viso bankui palūkanų sumokėčiau kiek daugiau nei 161 tūkst. litų.
Banko sutarties mokestis „Snore“ yra 0,25 procento skolinamos sumos, o jei norite įnešti dalį paskolos anksčiau nei baigiasi paskolos grąžinimo terminas, turite sumokėti 0.5 proc. anksčiau laiko grąžinamos sumos. Tačiau čia pat konsultantas priduria: „Bet jeigu tai būtų tik viena sąlyga, kuri jūsų imant paskolą netenkintų, galėtumėme dėl mokesčio šį tą paderinti...“
Kalbant apie aptarnavimą, derėtų paminėti, kad aptarnavimas „Snore“ buvo prasčiausias iš visų bankų. Paskambinus prieš vykstant į „Snorą“ čia konsultantė nepaskiria atskiro susitikimo konsultacijai dėl būsto, o jau atvykus į banką vaikinas banke bendrauja taip, lyg kažkur skubėtų, man esant kabinete atsiliepia ir į asmeninio telefono skambutį.
Kai paklausiu, kaip skolintis geriau, linijiniu ar anuiteto būdu (linijiniu būdu įmokos daromos kas mėnesį mažėjančia tvarka,o anuiteto – kas pastovi suma), „Snoro“ darbuotojas atsako: „Visada geriau paskolą imti linijiniu būdu, nes taip sumokėsite mažiau palūkanų, tik bėda, kad taip skolintis klientams ne visada išeina.“ Linijiniu būdu visos sumos iš „Snoro“ pasiskolinti neišeitų ir man. Mat pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimosi nuostatus mėnesinis įnašas išmokant paskolą bankui neturi viršyti 40 proc. viso uždarbio. Mano atveju tai sudaro 800 litų, o pirmoji įmoka skolinantis anuiteto būdu turėtų būti didesnė – 1000 litų.
Prieš išeinant šiek tiek pakalbame apie pensijų kaupimo fondus – konsultantas pataria rinktis „Snorui“ priklausančią „Finastą“ - ten patys mačiausi mokesčiai. Vaikinas paduoda savo vizitinę kortelę ir iš dviejų ant vizitinės esančių numerių – laidinio ir mobilaus – pabraukia laidinį: „Jei kils klausimų, skambinkite šituo.“...
Apie tai, kaip sekėsi kituose bankuose skaitykite pirmadienio savaitraščio „Ekonomika.lt“ numeryje.
Paulius Grinkevičius
