Atliekų rūšiavimas vis dar kelia didelį nerimą. Ekspertai perspėja, kad jų išvežimas gali brangti kelis kartus, o už vangų atliekų rūšiavimą Lietuvai nuo kitų metų gresia ES sankcijos. Mūsų šalyje šiukšlių rūšiuoti dar neįprasta, tačiau panevėžiečiai pasišovė įrodyti, kad tai naudinga.
Dalyvauja eksperimente
Jau daugiau kaip mėnesį jie skirsto atliekas ir sako pastebėję, kad pūvančiųjų nėra daug.
Marijonų gatvės 31-ojo namo bendruomenę imtis atsakingo darbo paskatino diskusija „Darom rūšiavimą!“ Pasak namo bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės, jau pastebėta, kad rūšiuoti naudinga.
„Tada į sąvartynus patenka mažiau atliekų, mažinama atmosferos tarša, saugoma gamta ir energijos ištekliai“, – tikina B.Valkiūnienė.
36 butus turinčiame name gyvena vos trys dirbančių asmenų turinčios šeimos. Visi kiti – studentai, pensininkai, socialiai remtini, trys butai yra komerciniai. Prie eksperimento prisijungė 16-a butų. Pirmininkė tvirtina, kad žmonių nereikėjo raginti, prašyti, įtikinėti.
„Dauguma jaunų šeimų seniai rūšiavo“, – teigia B.Valkiūnienė.
Tampa sąmoningesni
Daugiabučio pirmininkė sako, kad viskas prasidėjo nuo to, kai per susirinkimą su „Darom“ vadovu Karoliu Sargūnu kalbėjosi su žmonėmis ir nutarė imtis veiksmų.
„Rūšiuotos antrinės žaliavos kaupiamos namo rūsyje, čia gyventojai atrado laisvos ir niekam nenaudojamos vietos. Bendrovė „Anraža“ šias žaliavas pasiima“, – pasakoja B.Valkiūnienė. Daugiabučio gyventojai atliekas meta į du maišus: į vieną pūvančius gaminius, į kitą – viską, kas mepūva.
„Vieną dieną per savaitę visi kaimynai už durų išnešame maišelį, o vaikai visus surenka į didelį maišą. Tada jį nešame į rūsį“, – aiškina B.Valkiūnienė.
Ji sako, kad rūšiuodami atliekas žmonės tampa sąmoningesni, reguliuoja savo išlaidas.
„Šiukšlių išvežimas gali brangti. Tai gal jau dabar imamės kokių nors veiksmų, kad sau palengvintume mokesčių naštą?“ – sako pašnekovė.
Superka atliekas
Panevėžyje pradėtas įgyvendinti daugiabučių namų eksperimentas, kai už išrūšiuotas antrines žaliavas gyventojams yra mokami pinigai. Tokias atliekas superka bendrovė „Antraža“, jos atstovai patys atvyksta iki namo ir surenka gyventojų sukauptas antrines žaliavas. Jei eksperimentas pavyks, žmonės galės derėtis su komunalinių atliekų vežėju dėl mokesčio mažinimo. Įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“, vežančiai komunalines atliekas, gyventojai nori įrodyti, jog išrūšiavęs šiukšles kiekvienas gyventojas jų išmeta mažiau, todėl logiška būtų sumažinti jiems mokesčius.
K.Sargūnas pažymi, kad Lietuva yra pasižadėjusi ES, jog 2013 m. perdirbs 50 proc. atliekų, tačiau kol kas mūsų šalis yra viena paskutiniųjų.
„Pinigai išleisti, tačiau mes esame dugne. Vadinasi, jau artimiausiu metu gali didėti šiukšlių išvežimo kainos, todėl labai svarbu suprasti rūšiavimo prasmę“, – sako K.Sargūnas. „Darom“ vadovas teigia, kad siekiant įtraukti žmones rūšiuoti imtasi eksperimento.
Reikia paskatinimo
„Atliekų vežėjai neranda bendros kalbos su žmonėmis. Tačiau jei daugiabučių gyventojai rūšiuotų, jie galėtų tikėtis, kad atliekų tvarkytojai ims mažesnį mokestį. Jau dabar eksperimente dalyvaujančio daugiabučio gyventojai pastebi, kad jie turi kur kas mažiau atliekų, nei nustatyta norma“, – teigia K.Sargūnas. Pasak pašnekovo, žmonės, matydami, kad gali sutaupyti, imtųsi iniciatyvos.
„Anražos“ direktorius Vaclovas Laucius sako, kad jie nemokamai atvažiuoja ir surenka atliekas. Už atliekų išvežimą bendrovė taip pat moka pinigus, todėl tai didelis paskatinimas. Bendrovė plastiką, popierių, stiklą superka iš bet kurio gyventojo.
V.Laucius teigia, kad į rūšiavimui skirtus konteinerius neretai primetama bet ko, žmonės neskiria plastiko nuo kiaušinių dėžutės ar putplasčio.
Vaida REPOVIENĖ
