Ekspedijavimo verslas – įdomi verslo šaka su visais savo pakilimais ir nuosmukiais. Dar visai neseniai ekspeditoriumi galėjo tapti vos ne kiekvienas panorėjęs: žemi įėjimo į rinką barjerai, nelicenzijuojama veikla, pakankamai maža finansinė atsakomybė – idealios sąlygos verslo pradžiai! Bet ar kas nors šioje rinkoje laukia verslo naujokų, ar jie tik iškreipia rinką siūlydami žemesnes kainas už krovinių gabenimą?
Naujos įmonės – kaip grybai po lietaus nebedygsta
Logistikoje įmonių steigimo bumas prasidėjo 2006 metais ir tik paskutiniais metai šiek tiek sulėtėjo. Naujų įmonių steigimą skatino žemi įėjimo į rinką barjerai. Neretai tenka išgirsti, kad anksčiau labai paprasta buvo vadybininkui išeiti iš ekspedijavimo įmonės, pasiimti užrašų knygutę su kontaktais ir pradėti savo verslą. Be to, bankroto atveju, ekspeditorius neretai atsako tik biuro patalpomis ir keletu kompiuterių, todėl šios veiklos įmones steigti skubėjo „bet kas“. Ilgamečių profesionalių ekspeditorių, nuomone tokios „atsitiktinai“ į rinką įsiveržusios įmonės turi mažai perspektyvų išlikti rinkoje. „Netikiu ekspeditoriais diletantais, t.y. nemanau, kad tokios kompanijos turi ilgalaikę perspektyvą," – sakė 2004 m. ekspedijavimo veiklą pradėjusios UAB „Lautoma“ vadovas Tomas Jurkšaitis.
Įmonių riziką vertinačios UAB „Creditreform Lietuva“ duomenimis, daugiausiai pastaraisias metais veikiančių logistikos šakoje (sandėliavimo ir transportui būdinga veikla) įmonių buvo įsteigta 2009 metais – 166 (10,7% visų įmonių), virš 100 įmonių kasmet įsteigta 2007-2008 ir 2010-2011 metais.
UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sakė: „Ekspedijavimas – viena iš šakų, kurioje buvo aktyviau steigiamos įmonės. Per paskutinius penkeris metus įsteigtos logistikos įmonės šioje šakoje sudaro pusę įmonių , o įsteigtos 2010-2011 metais sudarė penktadalį visų šakos įmonių. Nemažai naujų įmonių pateko tarp vidutinių ir net stambiųjų, bet dabar naujoms įmonėms augti tampa vis sunkiau.“
Naujų ekspeditorių trumpalaikiškumą puikiai iliustruoja ir pastarojo meto bankrotų tendencijos, kai skubėję atidaryti naujas ekspedijavimo įmones – verslo naujokai „sudegė“. Per šių metų 8 mėnesius sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikloje bankrutuojančiomis tapo 24 įmonės, kai pernai per tą patį laikotarpį – tik 14 (tame skaičiuje ekspeditorių bankrotai išaugo dvigubai – nuo 11 iki 22). Tačiau vis tik galima pasidžiaugti, kad logistikos sektoriuje veikiančių įmonių liko tikrai nemažai.
Ekspedijavimo pradžiai būtina: pinigai, pažintys, informacija
Savo tapatybės nenorėjęs paviešinti 8 metų ekspedijavimo patirtį turintis pašnekovas Cargonews sutiko atvirai papasakoti ekspedijavimo verslo pradžios ypatumus. Galvojantiems apie naujo verslo pradžią, kaip vieną iš pagrindinių privalumų ekspeditorius įvardino jau minėtą minimalią atsakomybę. Būtent dėl to labiausiai nukenčia verslo naujokų užsakovai, bankroto atveju, nes ekspeditorių nuosavybės ir turto santykis labai žemas, o įstatymai reglamentuojantys veiklą – gerokai per švelnūs.
Kalbėdamas apie verslo pradžią, ekspeditorius sakė kad ji labai sunki. „Rinkoje vyrauja labai didelė konkurencija, o naujoku nepasitiki nei krovinių davėjai, nei vežėjai. Verslo pradžioje reikia turėti pažįstamų krovinių davėjų, kurie tavimi pasitikėtų. Taip pat, norėdamas įgauti pranašumo, turi naudoti savo apyvartines lėšas, kad galėtum mokėti samdomam vežėjui per trumpesnį laika, negu tai daro konkurentai.
Taip pradžioje naudoji savo lėšas, kol atsiskaitys krovinio davėjas,“ – pasakojo ekspeditorius. Anot jo, čia ir iškyla didžiausia rizika nukentėti finansiškai. „Vežėjas gali sugadinti, apgadinti ar net pasisavinti krovinį, o nuostolius turės atlyginti ekspeditorius. Kita vertus, tuos pačius nuostolius, gali tekti atlyginti krovinio davėjui, kuris gali būti kita ekspedicinė firma. Be to tam pačiam nuostolių prikrėtusiam vežėjui gali tekti dar sumokėti už reisą,“ – verslo naujoko patirtimi dalinosi ekspeditorius. Kaip dar vieną aspektą, svarbų verslo pradžiai, ekspeditorius įvardino informaciją apie patikimus ir nepatikimus vežėjus ir kitus ekspeditorius. Jo nuomone, iš anksto būtina susirinkti detalią informaciją, kad nepatektum į nepatikimo partnerio rankas, nes taip nutikus, optimistiška verslo pradžia labai greitai gali virsti pabaiga.
Svajojantiems apie ekspedijavimo verslo pradžią, pašnekovas buvo negailestingas. „Šiuo metu vietinėje rinkoje ekspeditorių pelningumas sudaro 0-15 proc., todėl nesunku paskaičiuoti, kokią reikia daryti apyvartą, kad bent jau nepatirtum nuostolių. Mano nuomone, naujiems ekspeditoriams šiandien tai yra neįmanoma misija,“ – sakė ilgus metus transporto versle dirbantis pašnekovas.
Kada logistikos naujokai pradeda generuoti pajamas?
Ankstesnio pašnekovo nuomonę dėl pasunkėjusios ekspedijavimo verslo pradžios R. Trumpa pagrindžia analizės duomenimis. Jis pastebi, kad šiuo metu situacija rinkoje iš esmės apsivertė: „Naujų ekspeditorių rinkoje niekas nelaukia. Įmonę atidaryti lengva, tačiau, kad sėkmingai vykdyti veiklą ir sparčiai išaugti galimybių pastebimai sumažėjo. Naujokai dabar dažniau papildo tik smulkiųjų įmonių gretas“.
Jei vertintume visų logistikos įmonių pajamas 2012 m. – spartus jų pajamų augimas sulėtėjo. 2011 m. I pusmečio pajamų augimas per metus buvo 2,1 karto, o šių metų I pusmetį fiksuojamas tik 1,5 karto metinis augimas. Verslo naujokų indėlis į šakos augimą šiemet sumenko.
UAB „Creditreform Lietuva“ vertinimu, šiuo metu Logistikoje (sandėliavimo ir transportui būdingoje veikloje) formaliai veikia 1463 įmonės, iš kurių 2011 metais pajamų turėjo beveik 1300 įmonių. 2011metais 25 mln. Lt. apyvartą viršijo 77 įmonės, 5-25 mln. Lt. apyvartą – 244 įmonės, 1-5 mln. Lt. apyvartą – 339, 0,5-1,0 mln. Lt apyvartą – 135 įmonės, o 0,5 mln. Lt apyvartos nepasiekė 493 įmonės.
Per pirmus dvejus metus įsteigtų logistikos įmonių (įskaitant steigimo metus) 2009 metais buvo 258, o 2011 metais pagausėjo iki 262. Iš pirmo žvilgsnio naujų įmonių santykinė dalis per šį laikotarpį sumažėjo nežymiai – nuo 22,3% iki 20,3%. Tačiau , jei pažvelgsime giliau, matysime, kad smarkiai mažėjo naujokų dalis tarp tų įmonių, kurių apyavarta viršijo 1 mln. Lt., tačiau jų gausėjo tarp smulkių įmonių, kurių apyvarta nesiekė 1,0 mln. Lt.
Įvairaus dydžio grupėse per dvejus metus įsteigtų įmonių dalis (proc. nuo pajamų lygio atitinkamais metais) kito skirtingai:
- Tarp stambiausių (pasiekusių virš 25 mln. Lt apyvartą) 2009 m. – buvo 2 , o 2011 m. – 3 įmonės. „Naujokai“ pernai buvo savo verslą reorganizavusios seniai dirbančios įmonės.
- Tarp pasiekusių 5-25 mln. Lt pardavimus įmonių nuo 2009 iki 2011 metų naujokų mažėjo nuo 20 iki 15, o jų dalis tarp šio dydio įmonių kito nuo 10,4% iki 6,1%
- Naujų 1 – 5 mln. Lt apyvartą pasiekusių įmonių skaičius mažėjo nuo 67 iki 48, o naujokų dalis krito nuo 22,0% iki 14,2%
- Su 0,5-1,0 mln. Lt apyvarta naujų įmonių pagausėjo nuo 29 iki 41, o naujokų dalis šoktelėjo nuo 23,0% iki 30,4%
- Tarp 0,5 mln. Lt nesiekiančių įmonių kito nuo 140 iki 155, o naujokų dalis augo nuo 28,5% iki 31,4%.
Žvelgiant į pastarųjų metų tendencijas galima būtų teigti, kad pastaraisiais metais ekspedicijos naujokai į rinką veržiasi atsargiau, nei tai darė prieš ketvertą metų ir į šią veiklą ne taip paprasta įsiveržti bet kam „iš gatvės“. Dabar rinkoje esančių įmonių koncentracija stiprėja ir mažoms, naujoms įmonėms lieka žymiai mažesnė rinkos „pyrago“ dalis. Dėl to sumažėjo logistikos naujokų, kurios tapo vidutinėmis įmonėmis. Vis didesnė naujų įmonių dalis taip ir lieka smulkiomis.
Agnė Rutkauskaitė
