Nuo praėjusių metų pabaigos kartu su komanda treniruojasi perspektyvus saugas, klaipėdietis, Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinis Dovydas Norvilas. Šiuo metu vaikinas kartu su komanda pluša Ispanijoje, treniruočių stovykloje ir pasidalino pirmaisiais įspūdžiais apie šalies čempionų ekipą.
- Gal gali gali trumpai papasakoti, kaip prisijungei prie “Ekrano"?
- Praėjusiais metais grižęs iš Italijos sezoną baigiau „Klaipėdoje“, metų gale atsirado tokia galimybė save išbandyti šalies čempionų komandoje, ja susidomėjau ir priėmiau šį sprendimą. Manau, jog tai geras mano žingsnis.
- Dar pernai vasarą dalyvavai keliose „Ekrano“ treniruotėse, kodėl iškart netapai komandos nariu?
- Tuomet reikėjo sutvarkyti tam tikrus formalumus iki galo, kai tai buvo padaryta, galėjau prisijungti prie ekipos.
- Buvai keliose italų „Seria A“ klubų akademijose, peržiūroje, netgi treniravaisi Turino „Juventus“ sporto bazėje, kodėl nelikai Itlijoje?
- Dalyvavau Turino „Juventus“ jaunų žaidėjų peržiūroje, tačiau klubui tą sezoną labai nesisekė, didelio dėmesio neskyrė jaunimo komandai, pasitreniravau savaitę, grįžau atgal, laukiau jų atsakymo. Tačiau, kaip minėjau, jie visas jėgas koncentravo pagrindinei komandai ir mano kandidatūrą atmetė. Be to, tobulėjau A.S. “Bari„, A.C. “Montichiari" jaunimo ekipų akademijose, pastarojoje praleidau pusę metų, tada grįžau ir prisijungiau prie Lietuvos komandų.
- Ar sunku įsilieti į pagrindinę ekipą? Kuo skiriasi „Ekrano“ komanda nuo kitų, kuriose žaidei?
- Nėra paprasta prisijungti prie pagrindinės ekipos, reikia apsiprasti, nauja vieta, nauji žmonės, su visais reikia rasti bendrą kalbą. Atstovauti čempionų komandai – tai ir garbė, ir atsakomybė. Kasmet klubas siekia tapti nugalėtoju, vadinasi, turi būti geriausias. Jaučiasi disciplina, gerai dirba klubo administracija. Kalbant apie žaidėjus, tai komandoje netrūksta aukšto meistriškumo profesionalų.
- Kokius sau asmeniškai keli tikslus ateinančiam sezonui, kokie lūkesčiai?
- Tikslas – debiutuoti oficialiose rungtynėse. Tačiau suprantu, jog ateinantį sezoną turėčiau daugiau sieti su dublerių čempionatu ir su laiku tikėtis trenerių pasitikėjimo bei galimybių atstovauti pagrindinei ekipai. Tiesa, tokį jau šansą turėjau draugiškose varžybose prieš „Daugavą“, žaidžiau 25 minutes, per jas stengiausi padėti komandai, nenuvilti ekipos draugų bei trenerių. Manau, man tai pavyko.
- Kaip galėtum apibūdinti komandos draugus?
- Kolektyvas draugiškas, žaidėjai daug ko matę savo karjerose, patyrę. Iš jų sulaukiu tiek patarimų, tiek pastabų. Reikia į jas atsižvelgti ir toliau siekti savo tikslo.
- Ar atvykęs į „Ekraną“, radai pažįstamų veidų?
– Taip, sutikau Arną, Rytį, Luką. Tai man pažįstami vaikinai, su kuriais teko kartu žaisti jaunimo rinktinėse, tobulėti treniruočių stovyklose. Smagiau, kai naujoje vietoje sutinki jau matytus veidus. Taip pat pažinojau trenerį Valdą Dambrauską bei dabartinį fizinio rengimo trenerį Rolandą Čepkauską.
