Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, bet jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus. Tačiau dėl konkrečių ekonominių gairių dar reikėtų palaukti, nes dar turi vykti antrasis rinkimų turas, kuris sudės galutinius taškus ir tada paaiškės, kuri partija laimės. Bet kuriuo atveju tai yra slinktis į kairiąją pusę.“
Paklaustas, kaip vertina galimos koalicijos, kurią šiuo metu pasišovė formuoti Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir partija „Tvarka ir Teisingumas“, ekspertas teigia, kad svarbiausi klausimai bus energetika bei mokesčių politika.
„Neišvengiamai bus diskutuojama dėl energetinės politikos tęstinumo. Atsižvelgiant į referendumo rezultatus, diskusija bus įdomi ir turininga, kadangi vertinant pagal partijų rinkimines programas tik kai kurios iš jų pasisako prieš branduolinę energetiką“, – vertina G. Nausėda.
Mokesčiai keisis
Anot jo, diskusijos dėl mokesčių politikos epicentre greičiausiai bus progresinių mokesčių klausimas.
„Mokesčių politikos diskusija greičiausiai pakryps dėl progresinių mokesčių ateities. Vis dėlto, Darbo partijos nuostatos šiek tiek skiriasi nuo „Tvarkos ir teisingumo“ ar Lietuvos socialdemokratų partijos nuostatų ir dėti kažkokius taškus bus sudėtinga“, – mano SEB banko analitikas.
Jo teigimu, situaciją komplikuoja ir tai, kad greitai turės būti priimtas kitų metų biudžetas, o naujoji valdžia ir naujasis Seimas turės labai mažai laiko jį apsvarstyti.
„Veikiausiai didžiąją diskusiją galima nukelti jau į kitus metus, kai bus svarstomas 2014 metų biudžetas“, – sako G. Nausėda.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad jei vis dėlto koaliciją vyriausybei formuotų Darbo, Lietuvos socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, reikėtų tikėtis kitokios ekonominės politikos nei iki šiol. Tačiau tikisi, kad bendras pragmatizmas dėl šalies gerovės ims viršų.
„Kol kas labai sudėtinga pasakyti, nes retorika prieš rinkimus ir veiksmai po rinkimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse, skiriasi. Politika tikrai bus kitokia, labiau orientuota į socialines problemas: atskirties mažinimą, mokesčių keitimą, didesnes socialines išmokas. Tai nėra blogai, tačiau išlieka rizikos ilgalaikėje perspektyvoje, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. – Jei bus didinamos socialinės išmokos ir mokesčiai, bet neatsižvelgiama į darbo jėgos poreikius, liksime su ta pačia problema: visuomenės struktūra keisis, kis socialiai išlaikytinių ir išlaikančiųjų santykis. Ir jei aukštesnės kvalifikacijos žmonių emigracija, o mokestinė našta taps nebepakeliama dėl progresinių mokesčių, gali būti neigiamų ilgalaikių tendencijų. Tačiau tikiuosi, kad pragmatizmas ir ilgalaikių Lietuvos problemų suvokimas ims viršų.“
Neįvertino vyriausybės
N. Mačiulis mano, kad visuomenės pasirinkimas rodo, kad ji neįvertino konservatorių ir liberalų vyriausybės nuveiktų darbų.
„Balsavimo rezultatai itin nesiskiria nuo apklausų, kurių rezultatus matėme prieš rinkimus. Vis dėlto didelė dalis visuomenės neįvertino to sudėtingo periodo, kuriame dirbo buvusi vyriausybė. Tarptautinėje erdvėje ši vyriausybė buvo ta, kuri įgyvendino reformas ir taupymo priemones po 2008-ųjų pasaulinės ekonominės krizės, ir ji sulaukė labai didelio pritarimo bei įvertinimo, – sako N. Mačiulis.
Ir nors, anot ekonomisto, sunku suprasti, kodėl visuomenė neįvertino buvusios vyriausybės nuopelnų, tačiau nesame išskirtiniai kitų pastaruosius metus rinkimuose balsavusių valstybių kontekste.
„Visur vyravo tendencija, kad po rinkimų laimėdavo kairesnių pažiūrų ar socialistinės vyriausybės. Reikia pripažinti, kad gyventojai buvo tie, kuriuos labiausiai palietė finansų krizė bei taupymo priemonės, tad jie matė tik tas galimybes, nuo kurių buvome atitrūkę“, – teigia N. Mačiulis.
Vertinti anksti
Portalo Ekonomika.lt kalbintas ekonomistas Rimantas Rudzkis buvo atsargus ir rinkimų rezultatų nesiryžo vertinti visai.
„Aš ramiai palauksiu, kol Vyriausybė paskelbs programą ir tada bus galima samprotauti“, – teigė jis.
Suskaičiavus duomenis iš 1877 apylinkių iš 2017 pirmauja Darbo partija (20,52 proc.). Antroje vietoje Lietuvos socialdemokratų partija (18,69 proc.), o treti – TS–LKD (14,48 proc.).
Iš šeštos į ketvirtą pakilo Liberalų sąjūdis (8,01 proc.), į penktą vietą nukrito „Drąsos kelias“ (7,88 proc.), o iš ketvirtos į šeštą nusmuko „Tvarka ir teisingumas“ (7,57 proc.).
Penkių procentų kartelę peržengė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (5,7 proc.).
Mindaugas Sankus, Evelina Povilaitytė
