Jau šiomis dienomis parlamento komitetuose prasidedančios diskusijos dėl kitų metų šalies biudžeto, o vėliau – ir debatai didžiojoje posėdžių salėje bus karšti.
Visų pirma, kaip prognozuoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, – dėl to, kokio dydžio PVM – 9 ar 21 proc. – mokėsime už centralizuotai tiekiamą šilumą. Mat valdantiesiems dovanėlę, kuri gali virsti 200 mln. litų biudžeto skyle, ruošia opozicija, siūlysianti pratęsti PVM lengvatos šildymui galiojimą dar metams, o ekonomistai pasigenda „plano B“ ir laukia, kuri partija prisimins mažiausiai uždirbančius žmones ir prieš rinkimus duotus pažadus.
Labiau karinis negu socialiai orientuotas
„2015 metų biudžete išsiskiria tai, kad daugiau negu trečdaliu didėja išlaidos krašto apsaugai finansuoti. Įvertinus įsipareigojimus kompensuoti už neišmokėtas senatvės pensijas, beveik visos galimybės didinti biudžeto išlaidas yra išnaudojamos. Dar apie 100 mln. litų didėja išlaidos renovacijai, ir iš esmės kitoms sritims nelieka nieko. Tokį biudžetą reikėtų vadinti socialiniu-kariniu. Ir labiau kariniu negu socialiai orientuotu“, – savo požiūrį į Vyriausybės pristatytą kitų metų biudžetą dėsto banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
„Geopolitinės aplinkybės diktuoja, kad Lietuvai reikia susirūpinti krašto apsauga, kuriai pastarąjį dešimtmetį buvo skiriama mažiau dėmesio, bet valstybė turi ir kitų prioritetų. Yra didelė socialinė atskirtis, nemažai skurdo, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai nelabai skiriasi nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo. Mažiausias pajamas gaunantys darbuotojai moka kone didžiausius mokesčius ES. Bet 2015 metais, galima sakyti, išskiriama viena problema ir visas dėmesys sutelktas jai. Turbūt ši Vyriausybė nusprendė, kad šiuo metu krašto apsauga yra svarbiausias prioritetas“, – tęsia ekonomistas.
Pasak jo, dėl senatvės pensijų kompensavimo negalėjo būti jokių diskusijų, bet „dėl krašto apsaugos finansavimo dydžio diskusijų gali būti – ar jos 2015 metais turėtų didėti 38 proc., ar gali kiekvienais metais didėti po 20 proc.“. „Tiesa, daugiausia didėja finansavimas žemės ūkiui, bet tai susiję su padidėjusia ES parama 2014–2020 metų laikotarpyje“, – priduria ekonomistas.
200 milijonų šen, 200 milijonų ten?
N. Mačiuliui užkliuvo, kad 2015 metų biudžetas pateiktas valdančiajai koalicijai taip ir nesusitarus dėl PVM lengvatos šildymui likimo. „Negali valdančioji koalicija sutarti dėl išlaidų, bet nesutarti dėl pajamų. Kai planuojamos išlaidos, jau turi būti sutarta, kokie mokesčių pakeitimai bus įgyvendinti, ar dėl to biudžeto pajamos didės, ar mažės. Juk ne tas pats, ar 200 mln. litų bus papildomos pajamos, ar 190 mln. litų – papildomos išlaidos. Biudžete tai turi būti tiksliai numatyta“, – sako N. Mačiulis.
„Kitas klausimas – kas teisingiau ir efektyviau: suteikti PVM mokesčio lengvatą visiems gyventojams, kurie naudojasi centralizuotai tiekiamu šildymu, ar tik tiems, kurių pajamos yra mažiausios ir kuriems reikia tos lengvatos? Visi ekonomistai ir turbūt dauguma politikų – tyliai – pritaria, kad efektyviau ir teisingiau lengvatą suteikti tik tiems, kuriems jos reikia. Žinoma, reikėtų pagalvoti, gal galima tą sąrašą išplėsti, kad lengvata naudotųsi ir kiti skurdūs Lietuvos gyventojai – tie, kurie šildosi kietuoju kuru ar dujomis. Tokia mokesčių sistema būtų teisingesnė ir efektyvesnė, nes gyventojai, kuriems reikia paramos susimokėti už šildymą ir karštą vandenį, ją gautų, bet ja nesinaudotų turtingesni gyventojai. Toks pasiūlymas ir urėjo atsipindėti biudžete, bet dėl populistinių motyvų kai kurie politikai siūlo likti prie senos diskriminuojančios, neefektyvios sistemos“, – savo požiūrį naujienų portalui balsas.lt dėsto N. Mačiulis.
Rinkimų pažadus mažai uždirbantiems pamiršo
Prognozuodamas, kad būtent dėl mokesčių – ne tik šildymui, bet ir nekilnojamajam turtui – pakeitimų vyks karščiausios diskusijos, ekonomistas sako nustebęs, kad nė viena valdančiosios koalicijos partnerė neprisiminė prieš rinkimus duotų pažadų mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
„Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas yra lengviausias būdas sumažinti darbo jėgos apmokestinimą ir padėti vidutines bei mažesnes pajamas gaunantiems šalies gyventojams. Finansinių galimybių tam yra – ekonomika auga, biudžeto pajamos auga, tad bent dešimtadaliu padidinti NPD tikrai buvo galima be didelių problemų. Deja, šis įsipareigojimas užmirštas, nė viena partija to neprisiminė. Tai mane stebina ir glumina“, – sako N. Mačiulis.
Reikia „plano B“
Nors 2015 metų biudžetas, pasak N. Mačiulio, realistinis, o rugsėjo duomenys rodo, kad Lietuvos įmonių gamybos apimtis, nepaisant Rusijos embargo, kuris įsigaliojo rugpjūčio pradžioje, nesulėtėjo, Vyriausybė turėtų pasiruošti ir alternatyvų scenarijų.
„Kol kas labai nerimauti, kad biudžeto pajamos sumažės ar ekonomikos augimas sustos, nereikėtų. Tačiau gali atsitikti, kad planuoto biudžeto augimo nebus. Jei, pavyzdžiui, Rusija imtųsi dar didesnių sankcijų ir euro zona patirtų gilesnę recesiją, tai būtų rimtas iššūkis. Ir tam, „kas būtų, jeigu būtų“, Vyriausybė turėtų pasiruošti – turėtų būti planas B: kokie galimi alternatyvūs pajamų šaltiniai ar kokios išlaidos galėtų sumažėti, jei ekonominė aplinka pablogėtų“, – teigia ekonomistas.
