Tuo metu atsinaujinančios energetikos ekspertas teigia, kad PVM lengvata apskritai yra nereikalinga, nes ji skatina neefektyvios energijos vartojimą. Savo ruožtu ekonomistas tvirtina, kad nepaisant sumažėjusių šilumos kainų ir išaugusių gyventojų pajamų, šildymo kainos išlieka jautrus klausimas gyventojams.
Seimas gegužę panaikino lengvatinį 9 proc. PVM tarifą centralizuotam šildymui - jis nuo birželio siekia 21 proc., kartu iki 10 proc. buvo nuleista pajamų ir išlaidų šildymui santykio kartelė, kurią peržengę gyventojai gali pretenduoti į kompensacijas.
Tuomet lengvatos šalininkai teigė, kad ją panaikinus, socialinės paramos gavėjais taptų šimtai tūkstančių gyventojų, tai būtų biurokratinė našta savivaldybėms.
R.Žakaitienė: tai nesuvokiama
„Tas nestabilumas ir neaiškumas, nuomonių keitimas, jis nesuteikia nei stabilumo politikams, nei didina žmonių pasitikėjimą valdžia“, - BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė socialdemokratė Roma Žakaitienė.
Antradienį LVŽS ir konservatorių lyderių pasirašytame susitarime numatyta, kad Vyriausybės teikimu nuo 2017 metų rudens šildymo sezono bus įvedamas lengvatinis PVM tarifas šildymui, o tam reikalingus teisės aktus bus siekiama priimti iki spalio 1 dienos.
„Tai absurdas visiškas. Turi pasiruošti tvarkas, žmonės stovės eilėse, turi priimti papildomus žmones, kad tvarkytų dokumentus, o nuo kitų metų vėl viskas atšaukiama? Nesuvokiama, neturiu žodžių“, - BNS sakė R.Žakaitienė.
Anot jos, valdžia taip rodo nepagarbą gyventojams.
„Tai ne vien savivaldybės, tai yra žmonės, kurie norės tų išmokų, jie eis ir aiškinsis, ar jiems ji priklauso, ar ne, pristatinės visokius dokumentus. Vieniems asmenims priklausys išmoka, kitiems ne, vieniems duos daugiau, o kitiems kompensuos 7 eurus. O nuo Naujųjų metų vėl viskas iš naujo. Tai nepagarba žmonėms“, - kalbėjo Savivaldybių asociacijos vadovė.
M.Nagevičius: PVM lengvata šildymui neskatina efektyvumo
Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad lengvatos turi skatinti prekių ir paslaugų vartojimą, o PVM lengvata šildymui orientuota į neefektyvų energetikos išteklių vartojimą.
„Iš principo lengvata šildymui yra negerai. Lengvatos paprastai suteikiamos toms paslaugoms, ar produktams, kurių vartojimu valstybė yra suinteresuota, pavyzdžiui sporto prekės, knygos, sveikatingumas, švietimas. Šiuo atveju valstybė parodo, kad ji suinteresuota šilumos vartojimo didinimu. Tai nėra logiška, nes valstybė turi būti suinteresuota, kad žmonės investuotų į efektyvumą, kad mažiau vartototų šilumos, kad investuotų į renovaciją. Dabar pasirinktas priešingas kelias“, - BNS sakė M.Nagevičius.
Anot jo, valstybė turėtų nustatyti tvarką, kad iš PVM lengvatos panaikinimo surinktos papildomos lėšos būtų skirtos gyventojų pajamų didinimui.
„Tada žmonės turėtų pinigų ir galėtų patys spręsti, ar tuos papildomus pinigus išleisti šildymui, ar investuoti į efektyvesnį šildymą, kad ateityje būtų mažiau suvartojama šilumos. (...) Vakarų šalyse yra atvirkščiai - energija yra papildomai apmokestinta akcizais. Be tai daroma ne tam, kad žmonėms būtų sunkiau, bet kad žmonės patys būtų suinteresuoti efektyvios energijos vartojimu“, - svarstė M.Nagevičius.
Ekonomistas: šildymo kainos gyventojams išlieka jautrios
„Danske Bank“ vyriausias ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas sako, kad nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių šildymo kainų bei išaugusių gyventojų pajamų, dėl ko išlaidos šildymui namų ūkių biudžetuose sudaro mažesnę dalį, šildymo kainos žmonėms vis dar išlieka jautrus klausimas.
„Palyginti su tuo, kas buvo prieš keletą metų, šildymo kaina yra nukritusi apie 30 procentų. Šildymui skiriama išlaidų dalis gyventojų vartojimo krepšelyje taip pat yra nukritusi, kadangi gyventojų pajamos augo, o šildymo kaina krito. Kalbant apie vidutinio dydžio butą, dėl panaikintos lengvatos išlaidos šildymui vienam butui išaugtų apie 4-7 eurus. Tai nėra dramatiška suma, bet kadangi tai liečia daug žmonių, dėl to yra populiaru kalbėti apie lengvatą ir jos grąžinimą. Be to, šildymo kainos turi psichologinį efektą, jos žmonėms yra jautrus dalykas“, - BNS sakė R.Grajauskas.
Anot jo, antradienio susitarimu su „valstiečiais“ konservatoriai vienu šūviu nušaus du zuikius.
„Konservatoriai iš principo remia urėdijų reformą ir galėtų ją palaikyti be papildomų sąlygų, bet jie nori dar papildomai gauti politinių dividendų dėl lengvatos šildymui“, - sakė ekonomistas.
Socialdemokratams nepalaikant Vyriausybės siūlomos urėdijų reformos, LVŽS deleguotas premjeras Saulius Skvernelis antradienį užsitikrino opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos paramą, kartu pažadėdamas mažesnį PVM tarifą šildymui.
Apie tai, kad kai kurie „valstiečių“ ir socialdemokratų frakcijų nariai siūlo šildymą apmokestinti didesniu nei iki gegužės pabaigos galiojusiu 9 proc., o, pavyzdžiui, 12 ar 15 proc. PVM tarifu, BNS rašė birželio pradžioje. Tada teigta, kad tokiu atveju ir į biudžetą iš PVM įplauktų šiek tiek papildomų pajamų, ir sumažėtų gyventojų išlaidos šildymui.
Nuo birželio centralizuotam šildymui taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas.
