„Latvių politikai pasidarbavo iš peties ir šiandien įvedė 23% + 34% = 57% „solidarumo mokestį“ daugiau nei 4000 eurų oficialiai uždirbantiems darbuotojams.
Keistokai jau atrodo tas faktas, kad tai bus pats didžiausias mokesčio tarifas tarp visų išsivysčiusių valstybių, tačiau dar keisčiau (kvailiau?) yra tai, kad latviai tikisi dėl šio pakėlimo papildomai surinkti 41 milijoną eurų pajamų į biudžetą. Nors kas jau kas, bet latvių politikai turėtų puikiai žinoti, kad pakėlus PVM tarifą bendrai mokesčio buvo surinkta mažiau“, – „Facebook“ rašo Ž. Mauricas.
Portalo tv3.lt kalbintas banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas aiškino, kad Latvija, įvedusi „solidarumo mokestį“, šiuo metu išsiskyrė ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
„Latvijos Vyriausybė įvedė lygiai tokio paties dydžio mokestį, koks buvo „Sodros“ mokestis, tik dabar jis yra pavadintas „solidarumo mokesčiu“. Tai yra didžiausias mokesčių tarifas šiuo metu visame turbūt pasaulyje. Buvo prancūzai įvedę 75 procentų, bet panaikino. Tiesa, Švedijos mokesčių tarifas siekia 68 procentus, bet tada, kai pajamos per mėnesį siekia daugiau negu 12 tūkstančių eurų. Bet realiai dabar Latvijoje mokesčių tarifas bus didžiausias“, – pasakojo Ž. Mauricas.
Anot jo, Latvijoje žmonių, kurių pajamos per mėnesį viršija 4000 Eur, tėra 4700 (tiek, kiek ir Lietuvoje) ir jie, ekonomisto teigimu, neabejotinai nuo mokesčių išsisuks.
„Visa ta publika, tai yra 4700 žmonių, [...] tikėtina, kad pakeis savo statusą – pereis prie individualios veiklos, nes latvių mokesčių inspekcija ne taip atidžiai į tai žiūri, arba pasiims dalį pajamų dividendų pavidalu ar kitais būdais. Ir gausis taip, kad tokių žmonių skaičius sumažės, tai latviai nesurinks nei pajamų mokesčio, nei „Sodros“ mokesčio. Latvija tikrai tiek pajamų, kiek planuoja, nesurinks“, – komentavo Ž. Mauricas.
Lietuvoje siūlo didinti NPD, dujų, elektros kainą buitiniams vartotojams
Lietuvos Seime šiemet daug diskusijų sukėlė socdemo Algirdo Syso pasiūlymas įvesti progresinius mokesčius. A. Sysas siūlė nuo 2016 m. sausio 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti metines gyventojų pajamas iki 14 tūkst. Eur. Metinių pajamų daliai, viršijančiai 14 tūkst. Eur, bet neviršijančiai 36 tūkst. Eur, taikyti 25% mokesčio tarifą, o metines pajamas, viršijančias 36 tūkst. Eur, apmokestinti 40% tarifu. Tiesa, šiam siūlymui nebuvo pritarta.
Ž. Mauricas patikino, jog šis siūlymas dar labiau apmokestintų žmonių darbo pajamas negu mokestiniai pakeitimai Latvijoje.
„Žmogus, uždirbdamas 3000 eurų, be „Sodros“ ir kitų mokesčių mokėtų papildomai plius didesnį gyventojų pajamų mokestį. Gautųsi taip, kad visa ta vidurinioji klasė būtų užspausta. Tie visi samdomi darbuotojai būtų išstumti į šešėlį vietoje to, kad kovotų su žmonėmis, kurie yra turtingi“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, Lietuvoje verčiau reikėtų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„Problema yra didelė, kad mažas pajamas gaunantiems gyventojams net neapsimoka dirbti kitą kartą, nes yra labai didelė mokesčių našta. Siūlyčiau tai tvarkyti per neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), kaip yra, tarkime, Airijoje.
NPD reikėtų daryti lygų bent jau minimaliam darbo. […] Kalbant apie NPD padidinimą, tai nieko nemokėtų, jokių mokesčių, išskyrus „Sodrą“. Jeigu dar turi vaikus, tai NPD būtų didesnis negu minimalus darbo užmokestis, tai valstybė primokėtų tam žmogui, grąžintų kaip ir atgal pajamų, paskatintų jį, kad dirba. Tokia sistema yra reikalinga Lietuvai“, – aiškino banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas.
„Yra gera idėja apmokestinti turtą. Aš būčiau labiau šalininkas žemės mokesčio, o ne NT. Galbūt reikėtų ir automobilius apmokestinti, bet ne visus. Tarkime, Vilniuje automobilių parkavimas turėtų būti apmokestintas visame mieste.
Ko mes nedarome? Augant gyventojų pajamoms, turėtų būti apmokestinama žymiai labiau elektra, dujos tam, kad skatintų vartojimą. Mes darome atvirkščiai – pramonę apmokestiname, ji tampa nekonkurencinga, darbo vietų nekuria“, – svarstė ekonomistas.
