Kas lemia lietuvių laimę ir nelaimę, ir ar įmanoma tą laimę nesunkiai padidinti? JT analizavo ne tik laimės lygį, bet ir laimę ar jos nebuvimą paaiškinančias priežastis bei jų svarbą. Daugiausiai įtakos beveik visose šalyse turi šalies ekonominis potencialas ir pajamos, matuojamos, kaip BVP tenkantis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą. Lietuva pagal šį rodiklį yra 42 vietoje pasaulyje, o būtent šis ekonominis veiksnys paaiškina daugiausiai, beveik ketvirtadalį laimės jausmo (ar jo nebuvimą). Dėl laimingiausios pasaulio šalies statuso nuolat varžosi dvi valstybės – Danija ir Šveicarija.
Nors šios valstybės yra turtingos ir tai tikrai netrukdo jausti laimingais, tyrimas rodo, kad visose pasaulio šalyse turtas ir pajamos gali paaiškinti tik mažiau nei trečdalį laimės jausmo. Kiti du svarbiausi ir daugiausiai įtakos žmogaus laimei turintys veiksniai – sveiko gyvenimo trukmė bei „socialinė parama“. Svarbu ne tik gyvenimo trukmė, bet ir tai, ar žmogus senyvo amžiaus sulaukia būdamas sąlyginai sveikas.
Nors pagal šį rodiklį Lietuva viršija pasaulio vidurkį, tačiau visgi nemažai atsilieka nuo pažangiausių pasaulio valstybių ir yra tik 62 vietoje. „Socialinės paramos“ rodiklis nustatomas ne vertinant valstybės socialinių pašalpų ir socialinių garantijų sistemą, o klausiant gyventojų, ar jie turi draugų arba giminaičių, kuriais visada galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal šį rodiklį lietuviai yra 22 vietoje pasaulyje, lenkia Japoniją ir tik šiek tiek atsilieka nuo Švedijos. Tai rodo, kad Lietuvoje socialinė sanglauda nėra silpna.
Ne mažiau svarbu ne tik bendras laimės lygis, bet ir tai, kaip laimė yra pasiskirsčiusi šalyje – ar didelis atotrūkis tarp laimingiausių ir nelaimingiausių? Pagal šį rodiklį Lietuva yra 40 vietoje pasaulyje, lenkia visas kaimynines šalis ir tik per kelias vietas atsilieka nuo Vokietijos, Austrijos ir Prancūzijos. Tai rodo, kad net ir gana didelė pajamų nelygybė Lietuvoje nesukuria labai didelės laimės nelygybės.
Tai kurgi lietuvių nelaimės šaknys? Pagal tris kriterijus – laisvę kontroliuoti savo gyvenimą (135 vieta), korupcijos valdžioje ir versle suvokimą (151 vieta) bei dosnumą (156 vieta) – lietuviai atsilieka nuo absoliučios daugumos pasaulio gyventojų. Sunku įvardinti priežastis, kodėl daugelis apklaustųjų lietuvių nesijaučia galintys pilnai kontroliuoti savo gyvenimo. Vis tik atkūrus nepriklausomybę per ketvirtį amžiaus lietuvių galimybės – nuo studijų krypties pasirinkimo iki šalies, kurioje norime gyventi, atostogauti ar apsipirkinėti – pasikeitė iš esmės. Galbūt tokia savijauta bent iš dalies yra okupacijos, iš ne vienos kartos atėmęs nemažai galimybių, šleifas. Nereikėtų užmiršti, kad čia labai svarbūs ir lūkesčiai – kuo jie didesni, tuo lengviau nusivilti ir jaustis nelaimingu.
Pagal korupcijos valdžioje ir versle suvokimą Lietuva atsilieka nuo tokių valstybių, kaip Gana, Tanzanija, Ukraina ar Rusija. Tačiau tai nereiškia, kad korupcija Lietuvoje didesnė nei šiose valstybėse. Toks rodiklis parodo, kad lietuviams, labiau nei daugelio kitų šalių gyventojams, korupcijos suvokimas sukuria neteisingumo ir nelaimės jausmą. Tai nėra blogai – nepasitenkinimas šiuo reiškiniu įgalina greitesnį jo išgyvendinimą.
Piliečių dosnumas matuojamas užduodant klausimą „Ar per pastarąjį mėnesį skyrėte pinigų labdarai?“. Tai, kad dalinimasis ir rūpinimasis kitais sukuria laimės jausmą, nėra naujiena. Tiesa, labdaringa veikla galima užsiimti ir tam neskiriant pinigų, todėl sunku patikėti, kad Lietuva užima tik 156 vietą iš 157 vertintų valstybių. Vis tik tai yra veikla, kuriai dėmesio negali būti per daug ir kurios pagalba be didelių pastangų galima pakelti nacionalinį ir individualų laimės lygį.
Visi bent iš dalies apklausomis grįsti tyrimai turi savo trūkumų, todėl ir šis JT tyrimas turbūt neatskleidė visų laimės veiksnių ir skirtumų tarp šalių. Vis tik giliausios lietuvių nelaimės šaknys yra aiškios. Sveikesnis gyvenimo būdas, daugiau laisvių, mažiau šešėlio ir korupcijos, daugiau dosnumo ir Lietuva būtų tarp 20 laimingiausių pasaulio valstybių. Žinoma, laimė yra labai subjektyvi – vieniems svarbiausia absoliuti pasirinkimo laisvė, kitiems saugumo jausmas, trečius labiausiai džiugina vaikai, dar kitus – tik pinigai. Tačiau sunku paneigti, kad valstybė, kurioje gyvena žmogus, nustato savirealizacijos ir laimės ribas. Lygybė prieš įstatymą, asmens teisių apsauga, švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos efektyvumas – tai tik keli iš daugelio veiksnių, kuriuos tobulinant galima kurti laimės inkubatorių. Lietuvoje vis dar aktualios ekonominės problemos, bet didėjant ekonomikos išsivystymui ir augant gyventojų pajamoms, vis didesnį svorį įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.
