Vertindamas skirtumus tarp daugiau ir mažiau laimingų šalių, ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis pabrėžė, kad jie dažniausiai atsiranda dėl lūkesčių neatitikimo realybei.
„Aš esu ne kartą sakęs, kas yra laimė – tai yra skirtumas tarp realybės ir lūkesčių. Tai iš karto atveria du kelius į laimę – gerinti realybę arba valdyti lūkesčius“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ teigė jis.
„Tarkime, danai yra genijai, kaip valdyti lūkesčius. Jie nieko labai gero nesitiki, bet tie geri dalykai ateina: ir paaukštinimas pareigose, ir premija prieš Kalėdas, ir kt. Mums reikia valdyti lūkesčius, nes jeigu mes visi įsivaizduosime, kad egzistuoja kažkoks rojus Žemėje ir mes dar jo nepasiekę, mes niekada ir nebūsime laimingi, nes lūkesčiai neadekvatūs“, – dėstė ekonomistas.
Tokiuose laimės tyrimuose laimė yra ne individualaus žmogaus jausmas, o tai, ką galima pamatuoti: pragyvenimo lygis, gyventojų sveikata ir vidutinė gyvenimo trukmė, išsilavinimo galimybės ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ekonomiškai išsivysčiusios šalys yra laimingesnės, tačiau pasvėrus visus pamatuojamus rodiklius būna netgi atvirkščiai.
„Jeigu pasižiūrėsite, kaip sudaromas laimės indeksas, jis yra skirtumas nuo distopijos. Surenkamos šalys pagal blogiausius kriterijus ir sudaroma distopija, kaip atrodytų visiškas pragaras Žemėje“, – laidoje kalbėjo R. Kuodis.
„Puikus argumentas praktinei politikai – žiūrėti, kur sekasi, kur nesiseka, kas laimingas, kas nelaimingas ir kodėl. Puikiai gali pamatyti, kokius prioritetus pakeisti ir kaip tvarkytis“, – akcentavo jis.
Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje
Nors pernai Lietuva, kaip valstybė, laimės reitinge rikiavosi 19-a, jaunimas (iki 30 m.) pripažintas pačiu laimingiausiu pasaulyje. Visgi R. Kuodis atkreipė dėmesį į didelį atotrūkį tarp kartų.
„Laimė nėra vienodai pasiskirsčiusi. Jeigu pasižiūrėsite, praėjusiais metais Lietuva pagarsėjo, kad jaunimas yra pirmas pasaulyje, o Lietuva vidutiniškai buvo 19-a, bet pasižiūrėjus į senų žmonių laimę, Lietuva buvo tik 44 vietoje. Tai puiki informacija pagalvoti, o kas negerai?“ – teigė ekonomistas.
Anot R. Kuodžio, viena įdomiausių laimės ekonomikos krypčių – tirti, kaip tų pačių žmonių laimė keičiasi bėgant metams ir kaip jie prisitaiko prie aplinkybių. Tai, ekonomisto manymu, gali duoti rimtų įžvalgų šalies kūrėjams.
„Pavyzdžiui, Europoje yra chroniška bedarbystė, Europa yra pametusi šitą uždavinį. Bedarbystė yra veiksnys kvadrate – ne tik tavo pajamos krenta, bet tu jautiesi neoriai, nereikalingas, atsiranda problemos šeimoje, nes dėl to gerai nesijauti“, – kalbėjo R. Kuodis.
Tačiau ką daryti, kad jau dabar pasijustume geriau?
„Yra paprastesnis būdas – nuvažiuoti į Ukrainą ir pasižiūrėti, kaip jie vargsta kariaudami karą už mus visus. Tada pradėsime vertinti gyvenimą, pradėsime vertinti tai, ką turime ir pradėsime kiekvieną rytą melstis, džiaugtis, kad saulutė dar išlindo šitoje Žemėje.
Čia ir yra lūkesčių valdymas – pasižiūrėti, kaip galima blogai gyventi. Mes nesame apsaugoti nuo to. Kiek nepriklausomybių esame praradę per trumpą laiką, neduok dieve, vėl kas nors atsitiks ir pradės mus geopolitiškai valgyti. Vertinkime tai, ką turime“, – linkėjo pašnekovas.
„Lietuva puiki šalis gyventi, tik pasižiūrėkite per langą naujomis akimis“, – pridūrė jis.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“:
Pasaulio laimės indekse Lietuva pakilo į 16 vietą
Suomija ir toliau išlieka laimingiausių pasaulyje žmonių šalimi. Aukščiausią vietą laimės indekse ji užsitikrino jau aštuntus metus iš eilės, rodo šių metų duomenys.
Lietuva laimingiausių šalių sąraše yra 16–a (pernai buvo 19-a). Tai geriausias mūsų šalies rezultatas šio tyrimo istorijoje. Didžiausias augimas fiksuotas 2022 m., o didžiausias nuopolis – 2012 m., po ekonominės krizės.
Po Suomijos, kaip ir pernai, rikiuojasi kitos trys Šiaurės šalys – Danija, Islandija ir Švedija.
Į laimingiausiųjų penketuką šiais metais sugrįžo Nyderlandai (5 vieta). Tuo tarpu Kosta Rika (6) ir Meksika (10) pirmą kartą atsidūrė tarp dešimties šalių, kuriose gyvena laimingiausi planetoje žmonės. Jungtinės Valstijos laimės indekse smuktelėjo viena pozicija ir yra 24 vietoje – tai blogiausia jų pozicija nuo reitingų sudarymo pradžios.
Laimingiausių šalių dvidešimtukas:
- Suomija
- Danija
- Islandija
- Švedija
- Nyderlandai
- Kosta Rika
- Norvegija
- Izraelis
- Liuksemburgas
- Meksika
- Australija
- Naujoji Zelandija
- Šveicarija
- Belgija
- Airija
- Lietuva
- Austrija
- Kanada
- Slovėnija
- Čekija
Paskutinis sąraše vėl liko Afganistanas (147). Prieš jį rikiuojasi Siera Leonė (146), Libanas (145), Malavis (144) ir Zimbabvė (143).
Pasaulio laimės indeksą kovo 20–ąją, minint tarptautinę Laimės dieną, skelbia tarpdisciplininė „Wellbeing Research Centre“ ir Oksfordo universiteto tyrėjų komanda.
Sąrašas sudaromas atsižvelgiant į labai įvairius veiksnius, tokius kaip šalies ekonominiai rodikliai, sveikata, laisvės pojūtis, žmonių dosnumas ir korupcijos suvokimas.
Kiek iš tiesų lietuviai laimingi?
Apie tai, kiek Lietuvoje iš tiesų gera gyventi, vasario mėnesį naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su ekonomistu, Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriumi Boguslavu Gruževskiu. Profesorius akcentavo, kad tokius laimės tyrimus reikia vertinti kritiškai, nes jie dažnai neparodo viso vaizdo.
„Norint charakterizuoti Lietuvos visuomenę, reikia mažiausiai 2–3 tyrimų, plius patikrinti realią padėtį: pajamos, politinė situacija ir panašiai. Kiekvienas tyrimas turi savo specifiką ir, aišku, bendrą tendenciją jis parodo, bet tik dinamikoje. Jeigu mes matome, kad šitie tyrimai rodė situacijos gerėjimą, tada tikrai puiku, kad tam tikrame taške tas gerėjimas pasiekė aukščiausią lygį“, – teigė pašnekovas.
Visgi B. Gruževskis sutiko, kad vertinant objektyvius rodiklius gyvenimas Lietuvoje iš tiesų gerėja.
„Faktiškai Lietuvoje padėtis tikrai gerėja: tai yra pajamos, galimybės įsidarbinti ir kt. Kalbant apie jaunimą, vėlgi yra teigiamų pokyčių, kadangi gerėja jaunimo pajamos, galimybės darbo rinkoje, studijų, pramogų galimybės, galimybės keliauti ir laisvai formuoti savo santykius šeimoje. Pas mus šitie pokyčiai, galima sakyti, tikrai vyksta teigiama kryptimi ir realiai yra visos objektyvios sąlygos jaunam žmogui, Lietuvos piliečiui jaustis geriau“, – sakė ekonomistas.
Tiesa, pasakyti, ar Lietuvos žmonės yra laimingi individualiai, sunku, nes kiekvienas iš mūsų turime skirtingus poreikius: vienam gyvenimas geras, kai šalyje daugiau kontrolės (vadinasi, galimai ir daugiau tvarkos valstybėje), kitam norisi gyventi liberaliau.
„Nėra vieno mato – kiekvienas savo gyvenimą formuoja skirtingai, kaip ir laimę. Jeigu mes kalbame, kad reikia gyventi laimingai, tai faktiškai tai yra sudėtingas procesas. Iš vienos pusės laimė yra subjektyvi ir jeigu mes neformuojame neugdome žmonių laimės suvokimo, gali būti taip, kad žmogus priima laimę, kad tai, kas man yra gerai, yra iš principo gerai, kas nėra tiesa. Kaip ir laisvė – iš tikrųjų tavo socialinė laisvė baigiasi ten, kur prasideda mano laisvė“, – pažymėjo B. Gruževskis.
Vis dėlto objektyvi situacija šalyje (augančios gyventojų pajamos, užimtumas, švietimo galimybės, tam tikra politinė drausmė ir kt.) leidžia teigti, kad Lietuvoje sudaromos sąlygos jaustis laimingai. Taigi minėtasis laimės indeksas, nors ir fragmentuotas, pašnekovo nuomone, jis atitinka tikrovę.
„Apibendrinant, tikrai yra visas materialinis, politinis pagrindas, kad žmonės Lietuvoje jaustųsi gerai. Antra – ne tik tyrimai tai rodo, bet ir aš pats buvau vienoje kompanijoje, kitoje, kur žmonės kalba apie pokyčius. Sprendžiant iš platesnių diskusijų, iš diskusijų Lietuvos diasporoje dominuoja nuostata, kad dabar Lietuvoje yra pakankamai gerai“, – reziumavo B. Gruževskis.
Propagandinistinis gandone,koks materialinis pagrindas??? Kaip gyvena pensininkai,neįgalieji ir uždirbantys mažiau nei vidutinį atlyginimą??? Tokių yra didžioji dauguma šalies gyventojų. Atlikdami apklausą matyt apklausė tik seimo narius,kuriems vieninteliams atlyginimai kilo dvigubai.
