SEB ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad kovą jau įsibėgėjus karui Ukrainoje, prekių pirkimai iš Rusijos toliau vyko ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„Ir ne tik vyko, bet jų vertė buvo gerokai didesnė negu prieš metus. O tai reiškia augančias Rusijos eksporto pajamas. Ir kalbu net ne apie energetinius išteklius.
Lietuva kovą iš Rusijos importavo prekių, neįtraukus energetinių prekių, už 163 mln. eurų, arba 75 proc. daugiau negu prieš metus. Ir toks importo augimas nėra vien tik kainų šuolio pasekmė. Žinoma, kainos augo, tačiau didėjo ir kai kurių prekių iš Rusijos pirkimo kiekiai verslui skubant pasididinti atsargas prieš sankcijų įsigyvendinimą ir kitus ribojimus“, – komentavo ekonomistas.
Jis pateikė ir pavyzdį.
„Metalo armatūros kovą iš Rusijos atsivežėme 20,6 tūkst. tonų. Prieš metus kovą 14,4 tūkst. tonų. Vidutinė importo kaina šiemet kovą buvo 732 eurų už toną, o prieš metus 480 eurų už toną. Kainos pokytis siekia 53 proc. Toliau eglinių lentų įsivežėme 3,6 tūkst. kub. metrų, kai prieš metus 2,4 tūkst. Vidutinė importo kaina kovą buvo 314 eurų, prieš metus 199 eurų. Kainos pokytis siekia 58 proc.
Balandį bendras importas iš Rusijos tikrai buvo mažesnis, nes „Orlen Lietuva“ nustojo pirkti žaliavinę naftą iš Rusijos, tačiau bus įdomu pamatyti, ar reikšmingai mažėjo ne energetinių prekių importas, jeigu iš viso mažėjo“, – svarstė T. Povilauskas.
