Anot ko, bankas davė užuominą, kad gegužę normos gali būti vėl didinamos.
„Sekantis ECB susirinkimas yra gegužę ir po tų dviejų mėnesių, manau, bus aišku, į kurią pusę judame – gali būti, kad vėl grįšime prie aukštų palūkanų, nes šiandien ECB skelbdamas savo sprendimą taip pat komentavo, kad infliacija bus per didelė ir per daug ilgai užsistovės Europoje, tai apeliuoja, kad jiems norisi kelti palūkanas“, – BNS teigė M. Dubnikovas.
Jis sako tikįs, kad iki metų pabaigos tarpbankinių palūkanų norma Europoje gali pasiekti 5 procentus.
„Tikiu, kad metų pabaigoje palūkanos gali būti tarp 4–5 procentų, link to ir buvo judama“, – BNS teigė ekonomistas.
Ekonomisto manymu, palūkanų kėlimo neturėtų sustabdyti net ir tai, kad tai buvo viena JAV banko „Silicon Valey Bank“ (SVB) žlugimo priežasčių: „Tai parodė, kad centrinių bankų veiksmai gali realiai griauti banką, kas ir įvyko, nes dėl palūkanų pokyčių jis ir susidūrė su problemomis“.
Anot M. Dubnikovo, po SVB žlugimo smukusi prekyba kai kurių Europos bankų akcijomis yra tik rinkų stabtelėjimas norint įvertinti padėtį.
„Žiūrint į rinką manau, kad tai, kas vyksta, tai yra atsargus stabtelėjimas ir laukimas: kas čia bus? Nes visi nori pažiūrėti, ar čia gresia kažkokiu įsisiūbavimu, ar čia yra lokalių bankų problema, kuri išsispręs“, – sakė jis.
Visa tai neturėtų paveikti strategijos Europoje didinant palūkanas mažinti infliaciją, nes JAV ji buvo veiksminga, sako M. Dubnikovas.
„Centrinių bankų veiksmus, be abejo, tai šiek tiek pristabdė, bet aš manau, kad ypatingai ECB, jeigu tai nėra užkrato plėtra su tais bankais, finansų sistema yra stabili, tai jis turėtų grįžti prie aukštesnių palūkanų, nes akivaizdu, kad JAV jas pakėlus iki 5 procentų jie pradėjo tvarkytis su infliacija, kuri jau šią savaitę ten sumažėjo iki šešių procentų, o Europa vis dar gyvena aštuonių procentų zonoje. Tai su 3–3,5 procento prieš aštuonis nepakovosi: reikia daugiau“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
ECB nuo praėjusių metų jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir „Euribor“ palūkanų normai, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Kovo 15-ąją trijų mėnesių „Euribor“ siekė 2,82 proc., 6 mėnesių – 3,13 proc., o 12 mėnesių – 3,66 procento.
Sausį, remiantis prognoze, kad šiemet maksimali „Euribor“ riba turėtų būti 3,25 proc., SEB bankas prognozavo, kad dėl to Lietuvos gyventojų išlaidos palūkanoms 2023 metais papildomai išaugs 250 mln. eurų – iki 0,5 mlrd. eurų.
