Tiesa, Kremlius rublį palaiko dirbtinai jį reanimuodamas – verčia įmones ir gyventojus pirkti rublius. Bet eiliniai rusai su rubliu rankose mažai ką tegali nuveikti – kai kurių prekių kainos šoko trigubai, gamyklos sustojo – per šalį nusirito masinių atleidimų banga.
Rusai vis dar neatsistebi į rekordines aukštumas pašokusiomis kainomis – ir ne tik maisto, bet ir technikos: „Žiūrėkite pats pigiausias suvirinimo aparatas. Dabar 9000 rublių, o anksčiau buvo galima patį pigiausią už 3 ar 4 tūkstančius įsigyti.“
Nepaisant ir toliau į viršų šuoliuojančių kainų, pastarosiomis savaitėmis Rusijos rublio kursas grįžo į prieškarinį. Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, rublio atsigavimą lemia rekordinės Rusijos eksporto pajamos, kurios šių metų pirmą ketvirtį sieks 145 milijardus eurų. O milijardus Rusija kraunasi iš brangstančių energetinių išteklių ir žaliavų eksporto.
„Kainos sukilo žymiai labiau nei krito kiekiai eksportuojami iš Rusijos. Tai kiekiai, tarkim, naftos, manoma, kad ketvirtadaliu gali sumažėti, bet kainos yra pakilusios daugiau nei 50 procentų. Kalbant apie gamtines dujas – mušami rekordai – kainos milžiniškos, kiekiai nelabai krenta“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Visgi Kremlius meta milžiniškas pastangas tam, kad sustiprintų rublio kursą. Verčia įmones ir gyventojus pirkti rublius. Eksportuojančios Rusijos įmonės yra priverstos 80 procentų gaunamų pajamų keisti į rublius. Ir taip dirbtinai Rusijos režimas didina rublio paklausą.
„Apribota užsieniečiams galimybė parduoti bet kokį turtą Rusijoje, kas reiškia, kad kapitalo nuotėkio nėra. Vietiniams gyventojams apribota galimybė keisti rublius į užsienio valiutą – reiškia, kad nėra rublio pasiūlos. Trečias dalykas – už rublius mokama 20 procentų bazinės palūkanos ir taip stiprina rublį“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tačiau stiprėjantis rublio kursas, anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio nieko nereiškia. Mat rublį Kremlius palaiko dirbtinai jį reanimuodamas ir ptitaikydamas kapitalo kontrolės priemones. O eiliniai gyventojai su rubliu rankose mažai ką tegali nuveikti.
„Tokia reanimacija rublio dirbtinė vyksta, bet tai visiškai nešildo Rusijos gyventojų. Kas iš to kurso, jei tu už tuos rublius negali nusipirkti nei užsienio valiutų, nei Vakarų valstybėse sukurtų prekių, išvažiuoti į Vakarų valstybes atostogauti. Kursas tik teoriškai šildo, bet neparodo didėjančios gyventojų perkamosios galios“, – kalba N. Mačiulis.
O rusų kvailumui ribų socialiniuose tinkluose nėra. Karu Ukrainoje besidžiaugianti rusė rodo, kaip namuose degina dujas ir tuo akivaizdžiai didžiuojasi prieš Vakarus – rodydama, kad už lango žiema ir gali dujas deginti kiek tik nori: „Pamiršau uždaryti langą ir čia pasidarė taip šalta, o žiema už lango. Ir galiu pademonstruoti „užsienio partneriams“ – kai pas mus žiema, mes galime įjungti dujas…“
Tiesa ta, kad Europos Sąjungai iki šiol niekaip nepavyksta sutarti dėl rusiškų dujų ir naftos embargo. Ant rusiškos dujų adatos sėdi Vokietija – neturinti nei vieno suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, Italija, Austrija, Vengrija, kurios didžiąją dalį gamtinių dujų importuoja iš Rusijos.
„Eilę metų Vokietijos politikai darė beveik viską, kad įlįstų vis giliau į Rusijos kišenę. Ir dabar, aišku, sudėtinga 180 laipsnių pakeisti kryptį“, – sako Ž. Mauricas.
O situacija dėl Vakarų pritaikytų sankcijų Rusijoje išties sudėtinga. Niestas – Kaluga, kuriame įsikūrusi automobilių „Wolkswagen“ gamykla. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, gamykla savo veiklą sustabdė. Ir nors tūkstančiai darbininkų sėdi be darbo, jie dar naiviai tikisi, kad netrukus galės darbus tęsti:
„Vienintelis klausimas, kada mes galėsime ir vėl dirbti. Tokia situacija neramina žmones. Mes savaitėse prastovose ir tikimės grįžti į darbus kaip įmanoma greičiau.“
„Tiekimo grandinės sutrūkinėjo, mes nebeturime komponentų automobiliams. Mes negalime gaminti automobilių dėl komponentų trūkumo.“
Kiti gi rusai pergyvena dėl nenusisekusių atostogų ir kylančių kainų:
„Vienintelė problema dabar, kad mes negalime išskristi atostogų į Europą. Bet yra Azija – keliausime ten.“
„Nėra parduotuvėse cukraus, bet aš tikiu, kad kai kurie žmonės dėl baimės, jog bus trūkumas, jį išpirko. Aišku, daug kas pabrango, bet nieko tokio.“
„Dabar norėdamas nueiti į parduotuvę turi pasiimti 2000–3000 rublių, o anksčiau užtekdavo 1000 ar 1500 rublių.“
Tiesa, ekonomistai įsitikinę, kad dar šiemet Rusijos ekonomika susitrauks šeštadaliu ir nukris į žemiausią lygį nuo 2006 metų, o gyventojų vartojimo galia nusiris į žemiausią lygį per dešimtmečius.
