„Importo padidėjimas atspindi kainų padidėjimą, kainos lemia šią statistiką. Pramonės įmonės dirba labai stipriai ir net nuo gana aukštos bazės, kurios nesitikėjome praėjusiais metais, šiemet augimas yra trečdaliu. Eksportas juda labai labai gerai“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Pasak bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, būtent dėl to, kad užsienio prekybos duomenys atspindi prekių kainas, išlieka didžiausi importo iš Rusijos rodikliai.
„Šiuo atveju būtent taip stipriai išbrangus žaliavoms, natūralu, kad apimčių kiekio ši statistika neatspindi. Čia labiau yra kainų įtaka būtent Rusijos įtakos (užsienio prekyboje – BNS)“, – BNS teigė ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė taip pat teigė, jog eksporto rodiklius atspindi geri pramonės rezultatai.
„Nepaisant viso šito nerimo, kuris tvyrojo nuo pat šių metų pradžios, vangesnių lūkesčių, išsiplieskusių žaliavų kainų, mūsų pramonės rezultatai ir šiemet iš tiesų buvo labai puikūs. Kaip žinia, pramonė yra kertinis Lietuvos eksportuotojas ir tai tiesiogiai koreliuoja su prekių eksporto rodikliais. Pirmieji du mėnesiai pramonės produkcijos ir eksporto prasme dar buvo labai stiprūs“, – sakė ekonomistė.
Vis dėlto, pasak I. Genytės-Pikčienės, dėl geopolitinės situacijos Lietuvos užsienio prekyba gali susidurti su rizikomis.
„Keičiasi lūkesčių vertinimai ir mūsų kertinės eksporto rinkos savo geografine padėtimi yra pakankamai arti agresyvios Rusijos ir jų prioritetai yra pasikeitę – jos rūpinasi saugumu. Natūralu, kad ir ekonomikos dalyvių lūkesčiai, elgsena bei vartojimo ir mūsų produkcijos importo apetitas bus gerokai kuklesnis“, – svarstė ekonomistė.
„Tokiame vangesniame, nerimo kupiname kontekste, natūralu, kad Lietuvai, kuri pernai pademonstravo įspūdingus tiek vidaus paklausos, tiek eksporto rekordus, šiemet gali būti sudėtinga peršokti pernykštę kartelę ir pasiekti dar geresnių rezultatų“, – pridūrė ji.
Statistikai pranešė, kad Lietuvos eksportas šiemet sausį-vasarį padidėjo 28,5 proc. iki 6,1 mlrd. eurų, o importas – 46,3 proc. iki 6,9 mlrd. eurų.
