Sunkiai prognozuojama ekonominė padėtis ir jau daugiau nei pusmetį trunkanti finansų krizė skaudžiai palietė daržovių, vaisių ir uogų augintojus. Nepastoviais ir kontrastingais orais pasižyminti vasara subrandino gausų bulvių, kopūstų, kitų daržovių derlių. Tik vaisių ir uogų derlius dėl visą gegužę užsitęsusios sausros, o birželį vyravusių lietingų orų daug kur, ypač Dzūkijoje, bus menkesnis. Ne mažiau rūpesčių mūsų ūkininkai patiria dėl gausiai plūstančios lenkiškos produkcijos.
Daržininkus slegia mažėjančios kainos
Paklaustas, kokio derliaus tikisi, nė vienas ūkininkas neskubėjo atsakyti - rezultatų turėtume sulaukti tik įpusėjus rudeniui.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė, dalydamasi šios šakos ūkininkų rūpesčiais, teigė, kad tikimasi nemažo įvairių daržovių derliaus, tačiau žemdirbiams nelengva. „Bulvių, kopūstų, kitų daržovių kainos rinkoje ne tik nepakilo, bet sumažėjo. Tai lėmė ne vien sezoniškumas ar supirkėjų piktnaudžiavimas, bet ir gerokai sumenkusi paklausa bei per didelė pigios produkcijos iš Lenkijos pasiūla”, - guodėsi Z.Cironkienė.
Lietuvos verslo informacijos ir LDAA specialistų atliktų naujausių tyrimų duomenimis, bene daugiausia sunkumų patiria bulvių augintojai. Liepą ir rugpjūtį bulvių pardavimo kainos krito nuo 600 iki 400 litų už toną ir, palyginti su 2008 metais, sumažėjo kone 50 procentų!
Gerokai daugiau, nei prognozuota, atpigo ir morkos, pernai davusios didelį pelną. Jų kaina per rugpjūtį smuko nuo 1000 iki 700 litų už toną, nors šių daržovių pasiūla iki šiol išlieka maža. Pastebimai sumažėjo burokėlių supirkimo kainos - beveik 30 proc., palyginti su pernai. Atpigo pomidorai, agurkai - atitinkamai 22 ir 13 procentų.
Pasak Z.Cironkienės, ypač įtempta padėtis kopūstų augintojams, užpernai gavusiems nemažą pelną. Šių daržovių ir šiemet užauginta nemažai. Deja, jų kainos, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo nuo 450 iki 300 litų už toną. Nesulaukę pagyvėjimo rinkoje, didesnę dalį kopūstų ūkininkai suvežė į saugyklas ir lūkuriuos vėlyvo rudens, kai paklausa turėtų išaugti.
Atsakymo į klausimą, kokias daržoves labiausiai apsimokėtų auginti, pašnekovė vengė, tik pridūrė - galbūt derėtų labiau orientuotis į pigesnes, kasdienines, kurios turi ir didesnę paklausą. „Nemažai problemų išspręstume, jeigu atsirastų rimtesnių ir veiklesnių kooperatyvų, taip pat jei Lietuvoje būtų pažabotas prekybos centrų godumas. Nors dabar valdžia užsimojo sumažinti stambiųjų prekybos tinklų monopolijas ir jų įtaką rinkoje, realių žingsnių čia iki šiol nematome“, - apgailestavo Z.Cironkienė.
Mažiau džiaugsmo ir uogininkams
Pernai uogininkystės veiklą plėtojantys ūkininkai buvo kupini optimizmo, o šiemet ir jų dalią apkartino ekonomikos krizė ir prasti orai. Šiaulių krašte, netoli Ginkūnų, veikiančio žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės Lietuvos uogynai“ vadovės Zitos Kliknienės teigimu, vaisių ir uogų rinka sunkiai prognozuojama ne tik dėl nenuspėjamos gamybos, bet ir dėl gamtos kaprizų.
„Nors tautiečiai šiemet džiaugiasi itin gausiai užderėjusiomis miško gėrybėmis, mums, pramoninę uogininkystę plėtojantiems verslininkams, to optimizmo ne kažin kiek. Beveik visą pavasarį vyravus sausrai, o birželį prasiautus liūtims, gerokai nukentėjo uogynų plotai. Bene labiausiai prasti orai pakenkė serbentynams, o išdžiūvus dirvožemiui menkai užderėjo perspektyviausios uogos - šilauogės“, - godojo Z.Kliknienė.
Pravertė moderni laistymo įranga
Šiaulių krašto uogininkus galėtų pradžiuginti nebent gausesnis aviečių ir vyšnių derlius. Tačiau, pasak kooperatyvo vadovės, glumina rinkoje krintančios jų auginamos produkcijos kainos. Tiesa, palyginti su daržo gėrybių, uogų kainos šiemet neturėtų taip smarkiai kristi, bet, gausiau užderėjusios avietės ir vyšnios bus vienu kitu litu pigesnės nei pernai. Jų kainos atitinkamai turėtų siekti nuo 7 iki 9 ir nuo 8 iki 10 litų už kilogramą. Tik menkiau užderėjusios šilauogės veikiausiai išsaugo tą pačią kainą - nuo 16 iki 20 litų už kilogramą.
Kaimyninio Radviliškio rajono Rimaičių kaime neseniai įsikūrusio kooperatyvo „Rimaičių uoga“ vadovas Feliksas Šlėvė tikino, jog prasti orai šiemet mažai pakenkė jo valdoms ir derlius turėtų būti panašus kaip pernai. Apsisaugoti nuo orų kaprizų padėjo prieš metus įdiegta moderni laistymo įranga. Radviliškietis beveik 80 ha plote augina juoduosius ir truputį raudonųjų serbentų.
Kooperatyvo vadovas nerimavo tik dėl kainų - permaininga rinka ir iš svetur plūstanti analogiška produkcija gali priversti jas mažinti. Z.Šlėvės teigimu, jo valdose auginamai ekologiškai produkcijai keliami griežtesni reikalavimai, tad užauginti ne tik sudėtingiau, bet ir brangiau. Uogas ūkininkas ketina pardavinėti panašiomis kainomis kaip pernai. Tarkime, pagrindinės produkcijos - juodųjų serbentų - mažiau kaip už 2,5 lito už kilogramą net nežada parduoti.
Sodininkams irgi nelengva
Sodo gėrybių augintojams šie metai taip pat neprognozuojami itin derlingi. Pavasarinės sausros, vasaros pradžioje tvyroję lietingi orai gerokai praretino obuolių derlių. Bene labiausiai nuo permainingų orų nukentėjo Pietų Lietuvos sodai.
Luksnėnų sodų bendrovės direktorė Elena Žilinskienė priminė, kad pavasarį vaismedžiai itin gausiai žydėjo, tačiau birželį nuo obelų pradėjo kristi vos užsimezgę vaisiai. Spėjama, kad šiemetės obuolių kainos turėtų mažai skirtis nuo pernykščių - kilogramas kainuos nuo 1 iki 1,5 lito, o kriaušės - iki 3 litų.
„Dzūkijos regione vargu sulauksime geresnio derliaus nei pernai. Kiek girdėjau, tik Vidurio Lietuvoje bus gausiau obuolių. O savo valdose jų, matyt, surinksiu kone trečdaliu mažiau. Žinoma, obuolių kainos, palyginti su pernai, neturėtų keistis. Sunku šiandien suplanuoti, kiek lėšų pavyks už viską gauti. Iš Lenkijos masiškai tebeplūstanti ekologiniu atžvilgiu menkiau vertinga produkcija, nelygiavertė konkurencija ir, aišku, netoliaregiška valstybės politika daugelį varo į neviltį. Apie kokį pelną galvoti, jei valdžia, antrąsyk padidinusi PVM, net nemano taisyti įstatymų, kuriais suvienodinta tiek smulkių, tiek stambių verslo įmonių veikla ir finansinė atsakomybė?“ - piktinosi E.Žilinskienė.
Kęstutis Pranckevičius
