Gegužę šešėlinio ūkio medžioklę vainikavo rekordinės teisėsaugos pergalės. Muitinės pareigūnai sulaikė didžiausią narkotikų kontrabandos siuntą Lietuvos istorijoje – 768 kilogramus hašišo. Teisėsaugininkai pričiupo ir verslininkus, organizavusius nelegalią prekybą naftos produktais. Įtariamieji įkliuvo su daugiau nei 4,5 mln. litų grynaisiais įvairia valiuta. Siekdami nuslėpti neteisėtą veiklą, sulaikytieji įvairiose šalyse įsteigė 47 bendroves. Vien tik Lietuvoje veikusių įmonių apyvartos siekė šimtus milijonų litų. Skaičiai iškalbingi, tačiau įvairiais skaičiavimais iki trečdalio šalies BVP tebetūno šešėlyje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto teigimu, šešėlinė Lietuvos ekonomika sudaro apie 30 mlrd. litų. Legalizavus dalį šių lėšų, šalies biudžetas papilnėtų keliais milijardais litų. Šešėlinės ekonomikos mąstai daugelyje Europos sąjungos (ES) narių išlieka kuklesni. Lietuvą lenkia tik Rumunija ir Bulgarija. Naujoji vyriausybė kovą su šešėliu tradiciškai paskelbė prioritetiniu darbu. Pasimokęs iš skambių Andriaus Kubiliaus vyriausybės pažadų šešėlyje sužvejoti 1 mlrd. litų, premjeras Audrius Butkevičius kadencijos pradžioje nutarė pasikuklinti. Šiemet vyriausybė tikisi legalizuoti maždaug 500–600 mln. litų.
Kontrabandos rakštis
Nepaisant politinių sprendimų vakuumo, prioritetinis taikinys aiškus – akcizinės prekės. Prekyba kontrabandiniais tabako gaminiais, degalais, nelegaliai pagamintais alkoholiniais gėrimais bei kitomis akcizinėmis prekėmis sudaro 35 proc. viso šešėlio. LLRI teigimu, pernai šalies biudžetas vien tik dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais neteko per 300 mln. litų akcizo ir PVM mokesčių. Nelegalių cigarečių vartojimas Lietuvoje – antras didžiausių Europos Sąjungoje. Anot KPMG, nelegalios cigaretės sudaro 27,5 proc. šalies rinkos. Premjeras prabilo apie griežtas sankcijas kontrabandinių cigarečių gamintojams. Muitinėse siūloma įrengti brangius rentgeno aparatus. Pasigirdo siūlymų kontrabandinių cigarečių vartotojams taikyti griežtas baudas. Tiesa, nežinia, ar pareigūnai čiuptų tikrinti pirmo gatvėje pasitaikiusio rūkoriaus cigarečių pakelio turinį. A. Butkevičius žada sukurti skaitmeninę akcizinių prekių kontrolės sistemą. Tik vargu ar kontrabandinių baltarusiškų cigarečių gamintojams kils noras žymėti tokių rūkalų banderoles. Nelegalių akcizinių prekių populiarumą lemia kone žemiausias ES akcizinių prekių įperkamumas. Deja, Lietuva įsipareigojusi nuosekliai didinti šios grupės prekių akcizus iki ES nustatyto lygio, o Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis nenori leistis į kalbas apie derybas dėl lėtesnio kainų augimo. Nors istorinės aplinkybės lėmė Lietuvai atsidurti šalia dvejų kontrabandą eksportuojančių šalių, tačiau ir Vakarų Europos šalyse nelegalūs tabako prekeiviai rado palankią terpę. Airijoje kontrabandinių cigarečių rinka sudaro 19,1 proc., Prancūzijoje – 15,7 proc., Vokietijoje – 11,1 proc.
„Vokelių“ tradicija Antrame šešėlinės ekonomikos kovų fronte vyriausybei teks rungtis su nelegaliu darbu. LLRI atliktos apklausos duomenimis, pernai šešėlinėje darbo rinkoje dalyvavo 22 proc. respondentų. LLRI vyriausiojo eksperto Vytauto Žukausko teigimu, nelegalaus darbo mastai gali būti didesni, nes dalis apklaustųjų pabūgo prisipažinti gavę nelegalių pajamų. Dėl susidariusios padėties gyventojai kaltina didelius mokesčius. Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas viršija 40 proc. ir yra vienas aukščiausių ES, o Airijoje, Šveicarijoje ar Kipre šie mokesčiai dvigubai mažesni. V. Žukausko įsitikinimu, norą darbuotis šešėlyje lemia kompleksinės priežastys. Anot eksperto, gyventojai siekia nuslėpti bent dalį pajamų, nes nenori prarasti socialines pašalpas. Kitu šešėlio šaltiniu V. Žukauskas įvardija pernelyg griežtą Darbo kodeksą, kuriame numatyti dideli darbuotojo atleidimo kaštai, užkertantys darbdaviui galimybę lanksčiai reaguoti į pokyčius rinkoje. LLRI skambina pavojaus varpais ir dėl padidėjusio minimalaus mėnesinio užmokesčio, kuris dalį įmonių gali pastūmėti „vokelių“ link. Savo ruožtu vyriausybė nutarė karpyti socialinę paramą, o maksimalią nedarbo išmoką vietoje dvejų metų mokėti tik metus. Po metų ji bus mažinama 20 proc., po dvejų – 30 proc. S. Jakeliūno mokesčių darbo grupė prabilo apie neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, tačiau kol kas lieka nežinia, ar vyriausybė imsis įgyvendinti šio kone 1 mlrd. litų kainuosiančio pasiūlymo neturėdama alternatyvių pajamų šaltinių.
Prisiminė grynuosius Finansų ministrą Rimantą Šadžių nuliūdino PVM surinkimo tempai. Per pirmus tris mėnesius biudžetas pasigedo 300 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių. Nederėtų stebėtis, nes, LLRI tyrimo duomenimis, 2012 metais bent dalį veiklos šešėlyje vykdė 4 iš 10 ūkio subjektų. Kol kas premjeras pateikė dar praėjusios vyriausybės svarstytą siūlymą riboti atsiskaitymus grynaisiais. Anot jo, tokie ribojimai įvesti 11 ES valstybių, o atsiskaitymo grynaisiais limitas dažniausiai siekia 1 tūkst. eurų. Bankai trina rankas, tuo tarpu smulkieji verslininkai grūmoja vyriausybei kumščiais. „Nordea Bank Lietuva“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, šis sprendimas šešėlio neįveiks. Anot jo, šešėlyje pinigų srautai nėra apskaitomi oficialiai, taigi ribojimas galiotų tik oficialiai apskaitomoms lėšoms.
Šešėliniai pliusai Johanneso Keplerio universiteto profesoriaus Friedricho Schneiderio įsitikinimu, gyventojų polinkį trauktis į šešėlį visų pirma skatina nepasitikėjimas valstybe, tačiau per ekonominį sunkmetį šešėlis tampa naudingu reiškiniu, rašo „Financial Times“. Anot jo, Šiaurės Europos šalių gyventojai linkę sąžiningai mokėti mokesčius, nes mainais gauna kokybiškų viešųjų paslaugų bei skaidrią biurokratinę sistemą. Profesorius siūlo atkreipti dėmesį į Nyderlandus ir Belgiją. Pirmoji pasižymi stipriu valstybingumu, žemu šešėlinės ekonomikos lygiu. Kaimyninėje Belgijoje dėl etninio susiskaldymo tvyro nepasitikėjimas vyriausybe ir beveik dviem penktadaliais didesnė šešėlinė ekonomika. F. Schneiderio įsitikinimu, nederėtų šešėlio vertinti vien tik neigiamai. Per krizes šešėlinė ekonomika amortizuoja skaidraus ūkio nuosmukį. Anot jo, būtų naivu tikėti, kad beveik trečdalis ispanų ir graikų neturi darbo. Profesoriaus tikinimu, susiklosčius tokiai padėčiai valstybėje įvyktų socialinis sprogimas, bet gelbsti šešėlis, kuris suteikia gyventojams galimybę išgyventi sunkmečio sąlygomis.
FAKTAI: Su šešėliu kovoja išradingai Gruzija, siekdama padidinti kasos aparatų naudojimą, rengia loterijas, kuriose bilietu tampa kiekvienas kasos čekis. Vejami azartinių paskatų, pirkėjai primygtinai reikalauja oficialiai apskaityti perkamas prekes. Liuksemburge būstą renovuojantys asmenys gali susigrąžinti PVM, susijusį su NT atnaujinimu. Ekonomiškai suinteresuoti gyventojai linkę užsakyti tik legalius renovacijos darbus. Šveicarai mokėdami NT mokestį patys nustato apmokestinamo turto vertę, tačiau valstybė gali bet kada nupirkti iš savininko NT už jo nurodytą kainą. Dėl šios priežasties šveicarai nėra linkę nuvertinti savo turto.
