Šiemet Lietuvai dar pavyks išlaikyti 1,3 proc. siekiantį ūkio augimą, tačiau jau kitąmet prognozuojamas 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis. Tiesa, krytis bus neilgas – 2024 metais ekonomika turėtų stiebtis net 5,5 proc., o pastaraisiais metais namų ūkius kankinusi itin aukšta infliacija pamažu turėtų užleisti vietą defliacijai.
„Lietuvos ekonomikai pavyko geriau nei tikėtasi atlaikyti pradinį šoką, sukeltą Rusijos karinės invazijos Ukrainoje. Tačiau atėjus rudeniui Lietuvos ekonominė padangė pradėjo niauktis, o stiprėjantys priešpriešiniai vėjai nublokš ekonomiką į recesiją. Pagrindiniai augimą stabdantys veiksniai yra energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos vykdomas energetinis karas prieš Europos Sąjungą, bei sparčiau nei tikėtasi kylančios palūkanų normos, kurias didina išgąsčio dėl įsibėgėjančios infliacijos apimti centriniai bankai.
Tad šiuo metu mes esame atsidūrę nepavydėtinoje padėtyje – tarp energetikos kainų šuolio priekalo ir augančių palūkanų normų kūjo. Niekaip nepavyksta nulipti nuo infliacijos priekalo, o iš viršaus jau kyla sparčiai kylančių palūkanų kūjis“, – pažymėjo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot eksperto, gamtinių dujų ir elektros kainų šokas išryškino Lietuvos energetikos Achilo kulną – Lietuva yra viena mažiausiai elektros energijos pasigaminančių šalių Europoje ir yra itin priklausoma nuo elektros energijos importo, o šiuo metu, kai elektros kaina muša visų laikų rekordus, tai lemia reikšmingą pinigų nutekėjimą iš Lietuvos. Prognozuojame, kad vien 2022 m. Lietuva turės ~6,0 mlrd. eurų (~10 proc. BVP) prekybos energetikos produktais (nafta, dujos ir elektros energija) deficitą – beveik penkis kartus didesnį nei 2020 m. (1,3 mlrd.). Tai lems didelį finansinio turto nutekėjimą iš Lietuvos, kurio nekompensuos net rekordinės ES lėšų įplaukos (2,5 mlrd. eurų 2022 m.). Menki elektros generavimo pajėgumai taip pat lemia tai, kad Lietuvai nepadės Europos Komisijos iniciatyva leisti ES šalims riboti elektros kainų augimą papildomai apmokestinant pigią elektros energiją generuojančias įmones, nes Lietuva tiesiog neturi pakankamai pigią elektros energiją generuojančių pajėgumų.
„Lietuvai belieka tikėtis, kad elektros kainos „Nordpool“ elektros biržoje pradės mažėti, tačiau toks scenarijus kol kas nėra labiausiai tikėtinas, nes elektra pigs atpigus dujoms, o dujos pigs tuomet, kai Europa įrodys galinti reikšmingai sumažinti gamtinių dujų vartojimą, kuris leistų atsisakyti priklausomybės nuo rusiškų dujų. Mano manymu, šis pokytis bus nepakankamai greitas ir nepakankamai didelės apimties, todėl dujų, o tuo pačiu ir elektros, kainos dar kurį laiką gali išlikti aukštos.
Siekdami sumažinti rinkėjų nepasitenkinimą, ES šalių politikai verčiau rinksis subsidijų ir paramos kelią, iš esmės nespręsdami dujų vartojimo mažinimo problemos, o „subsidijų kare“ nugalėtojų nebus, nes nemažėjantis vartojimas išlaikys aukštas dujų ir elektros kainas, o taip pat didins įtampą viešųjų finansų srityje“, – teigia Ž. Mauricas.
Infliacijos varpai skamba nekilnojamojo turto (NT) rinkai
Ekspertas perspėja, kad agresyvus centrinių bankų palūkanų kėlimas turėtų išleisti orą iš susiformavusių būsto kainų burbulų ES šalyse. Brangstantys pinigai turės nevienodą poveikį skirtingų šalių rinkose, tačiau, pavyzdžiui, Švedijoje, kur NT rinka itin jautriai reaguoja į palūkanų pokyčius, būsto kainų mažėjimas yra stebimas jau nuo kovo mėnesio. Lietuvos būsto rinka taip pat pajus kylančių palūkanų normų poveikį, tačiau reikšmingo būsto kainų kritimo neprognozuojama dėl tebesitęsiančio spartaus gyventojų pajamų augimo bei santykinai mažo gyventojų įsiskolinimo lygio.
Pagrindinis iššūkis Lietuvos būsto rinkai išliks pasiūlos trūkumas, kuris gali dar labiau išryškėti, daliai NT plėtotojų atidedant savo projektus dėl vyraujančio didelio neapibrėžtumo: tiek dėl statybos kaštų, tiek dėl būsimos paklausos. Visgi, tolesnės būsto kainų augimo perspektyvos išlieka miglotos, ypač turint omenyje, kad per pastaruosius dvejus metus būsto kainos Lietuvoje išaugo daugiau nei 40 proc., o pajūrio regione kilimas siekė net 60 proc.
„Taip, NT rinka Lietuvoje yra gana inertiška, tačiau manau, kad realybė netruks užsukti ir čia. Prognozuojame, kad kitąmet būsto kainų augimas turėtų sustoti, o atskiruose segmentuose bus fiksuojami ir kainų nuosmukiai“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Infliacijos balius baigtas?
Nors sparčiai brangstantys pinigai skaudžiai kerta įsipareigojimų turintiems namų ūkiams ir verslui, šis įrankis vidutiniu laikotarpiu padės suvaldyti įsisiautėjusią infliaciją.
„Visų pirma, valstybės turės mažiau išteklių taip vadinamai pagalbai, kuri, dažnu atveju, virsdavo tiesiog papildomais pinigais vartojimui. Neblizga ir pasaulio fabriku vadinamos Kinijos ekonomika, kurios sulėtėjimas efektyviai mažina naftos ir dujų paklausą ir, galiausiai, sumažins šių resursų kainas. Mažesnis vartojimas ir stabilios energijos išteklių kainos taps efektyviausiu besisukančios infliacijos spiralės stabdžiu ir mes prognozuojame, kad kitąmet infliacijos augimas sumažės nuo dviženklio šiemet iki 4,5 proc., o 2024 metais tikėtina 1 proc. defliacija.
Atvirai sakant, kainų augimui Lietuvoje apskritai nebėra daug erdvės, nes, preliminariai vertinant, šiemet vartojimo prekių kainų lygis Lietuvoje pasieks 95 proc. ES vidurkio, o maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau, tikėtina, yra didesnis nei ES vidurkis“, – konstatavo vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas.
Ant recesijos slenksčio
„Luminor“ ekspertai pataria rengtis sudėtingai artėjančiai žiemai ir prognozuoja sunkius 2023-iuosius. Gerokai išaugusios gamybos sąnaudos jau šiandien stabdo kai kurias Lietuvoje veikiančias gamyklas ir prastina šalies eksporto perspektyvas. Gyventojų perkamoji galia taip pat mažėja, darbo užmokesčiui nespėjant vytis šuoliuojančios infliacijos. Eksportas ir vidaus vartojimas buvo pagrindiniai Lietuvos BVP varikliai, todėl nenuostabu, kad abiem prarandant greitį ūkio augimas sustos.
„Kitąmet prognozuojame BVP nuosmukį, tačiau galime guostis, kad šioje nelaimėje vieni nebūsime – tikėtina, kad 2023 m. recesiją fiksuos ir kitos ES šalys bei JAV. Kita vertus, tiek pastarieji įvykiai Ukrainoje, tiek naujausi makroekonominiai rodikliai rodo, kad Rusija pralaimės ir konvencinį, ir energetinį bei ekonominį karą, todėl optimizmo bei teigiamų lūkesčių
skatinamos Vakarų šalių ekonomikos turėtų atsigauti jau 2024 m. Belieka palinkėti, kad šie procesai būtų kiek įmanoma spartesni“, – sakė Ž. Mauricas.
