Trečią ketvirtį statistiniai rodikliai gerėjo: vidutinis darbo užmokestis augo, o vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis šiek tiek atpigo. Be to, namų ūkių finansinė elgsena rodo, kad jie kuria optimiškesnius ateities planus – yra labiau linkę leisti pinigus vartojimo poreikiams. Taip ketvirtadienį žurnalistams sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Finansų aplinka gerėja
Statistiniai rodikliai, rodantys namų ūkių finansinę padėtį, toliau gerėjo. Namų ūkių pajamos didėjo ir dėl išaugusio dirbančiųjų skaičiaus, ir dėl didesnio vidutinio darbo užmokesčio.
„Padėties pagerėjimą pradeda jausti ir gyventojai.“, – kalbėjo J. Varanauskienė.
Pasak jos, per liepos – rugsėjo mėnesiais padaugėjo lėšų, sukauptų pagal gyvybės draudimo sutartis ir antros pakopos pensijų fonduose. Taip pat liovėsi mažėti paskolų portfelis.
Mažesnės energijos kainos
Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prognozėmis, vidutiniškai šį šildymo sezoną kaina už šilymą turi būti 6,6 proc. mažesnė, o nuo sausio mėnesio laukiama ir mažesnių elektros ir gamtinių dujų kainų.
Pasak J. Varanauskienės, dviejų suaugusiųjų, gaunančių vidutinį darbo užmokestį, auginančių porą vaikų ir gyvenančių mieste, lėšos, išskaičiavus būtinąsias išlaidas, šaltuoju metų laiku turėtų padidėti bent 71 litu per mėnesį.
„34 litais dėl mažesnio pajamų mokesčio ir 37 litais dėl mažesnių energijos kainų“, – skaičiuoja J. Varanauskienė.
Vartojimas didės
Kaip ketvirtadienį sakė J. Varauskienė, taupymo priemonių – terminuotųjų indėlių – grąža tapo itin maža.
„Atliekamų lėšų turintys gyventojai vis dažniau svarsto, ar ne išmintingiau būtų išleisti pinigus vartojimo reikmėms užtuot taupius“, – kalbėjo šeimos finansų ekspertė. Pasak jos, palūkanos vis dar per mažos, kad būtų galima laikyti pinigus terminuotųjų indėlių sąskaitose.
Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2012 metais daugiau negu pusė, t.y. 60 proc. respondentų teigė negalintys padengti 700 litų nenumatytų išlaidų iš savo lėšų.
Pasak J. Varanauskienės, finansinis saugumas – dažniausiai minimas namų ūkių taupymo tikslas. Ir šiuo atveju palūkanų už santaupas dydis nėra lemiamas priimant sprendimą taupyti ar netaupyti, tačiau svarbus renkantis taupymo priemonę.
„Atsisakę terminuotųjų indėlių, namų ūkiai, kuriems svarbus finansinis saugumas artimiausiu metu, lėšas kaups ir laikys neterminuotųjų indėlių sąskaitose arba namuose“, – įsitikinus J. Varanauskienė.
