Per pirmuosius 11 praėjusių metų mėnesius Lietuvos prekių eksportas į Rusiją išaugo 6,5 procento, ir viso eksporto dalis, tenkanti Rusijos rinkai, pasiekė 21,1 proc. (2013 metais – 19,8 procento). „Lietuvos eksportuotojų priklausomybė nuo šios rinkos ir tuo pačiu pažeidžiamumas padidėjo, ir neigiamą to poveikį pajausime jau 2015 metais. Rusijos embargas maisto produktams nebuvo labai efektyvus, bet pusę vertės praradęs rublis ir krentanti Rusijos gyventojų perkamoji galia gerokai apkarpys galimybes eksportuoti prekes į šią rinką“, – prognozuoja vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Kita vertus, neigiamas poveikis Lietuvos rinkai bus lokalizuotas, nes didžioji dalis į Rusiją eksportuojamų prekių yra ne lietuviškos kilmės.
Tikėtina, kad eksportas į kitas NVS šalis taip pat susitrauks, nes jos bus neigiamai paveiktos Rusijos ekonomikos sunkumų. Pernai maždaug 33 proc. viso Lietuvos eksporto atiteko NVS rinkai. Šiais metais euro zonai prognozuojamas 1,1 proc. augimas, šiam regionui padės pigesni euras ir nafta, bei ECB sprendimas didinti pinigų pasiūlą, o politinė situacija Graikijoje didesnės įtakos neturės. Dėl to „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos eksportas į daugelį ES šalių turėtų augti ir bent iš dalies atsverti problemas rytų rinkose.
Apgyvendinimo, maitinimo ir, iš dalies, mažmeninės prekybos sektorius taip pat neigiamai paveiks recesija Rusijoje ir nuvertėjančios NVS valiutos. Per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius Lietuvoje apgyvendintų turistų skaičius buvo 9,5 procento didesnis nei prieš metus. Apie 30 proc. visų turistų į Lietuvą atvyksta iš Rusijos ir Baltarusijos. Tačiau pastaraisiais mėnesiais Rusijos rublis prarado pusę savo vertės, maždaug ketvirtadaliu nuvertėjo ir Baltarusijos rublis ir, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, šie veiksniai šiemet neišnyks ir apkarpys iš šių šalių atvykstančių turistų perkamąją galią.
Dėl šių priežasčių „Swedbank“ mažina 2015 metų BVP augimo prognozę vienu procentiniu punktu iki 2,3 procento. Augimas 2016 metais turėtų paspartėti iki 3,5 proc., tačiau jis bus šiek tiek lėtesnis nei prognozuota anksčiau, o ekonomistai įspėja, kad šių metų negandos gali ir užsitęsti. Nepaisant išaugsiančių ES struktūrinių fondų lėšų, investicijos šiemet turėtų augti tik 2 procentais. „Manome, kad tai nėra pakankamas investicijų augimas tam, kad būtų išlaikytas ir juolab padidintas Lietuvos įmonių konkurencingumas. Šiemet investicijos sudarys tik 19 proc. BVP, tai yra daug mažiau lyginant su ilgalaikiu Lietuvos vidurkiu, ar, pavyzdžiui, kitomis Baltijos šalimis“, – teigia N. Mačiulis.
Teigiama naujiena yra tai, kad Rusiją klupdantis veiksnys – pigi nafta – suteiks teigiamą impulsą Lietuvos vartotojams. „Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė naftos kaina, skaičiuojant eurais, šiemet bus 35 proc. mažesnė nei pernai. Dėl šios priežasties vairuotojai sutaupys 236 milijonus eurų, arba maždaug 1 proc. visų namų ūkių išlaidų. Pingantys energetiniai ištekliai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios yra sumažinta ir infliacijos prognozė – vidutinis kainų augimas šiemet sieks vos 0,7 procento. Tačiau ekonomistai neprognozuoja, kad tai turės apčiuopiamą impulsą namų ūkių vartojimo augimui – išliekant geopolitiniams neramumams ir blogėjant ekonomikos aplinkai šie eurai greičiausiai bus ne išleisti kitoms prekėms ar paslaugoms, o atidėti juodai dienai.
Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, nepaisant išorinių iššūkių, prognozuojamas tolimesnis spartus bruto darbo užmokesčio augimas – šiemet jis turėtų padidėti 5 proc., o 2016 metais augimas paspartės iki 6,5 procentų. Perskaičiuojant atlyginimus iš litų į eurus ir labiau ryškėjant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumui, darbuotojų derybinė galia stiprės. Ne tik spartesnis, bet ir tolygesnis atlyginimų augimas tikėtinas tik 2016 metais, kuomet artėjant Seimo rinkimams bus didinami ne tik minimalus, bet ir viešojo sektoriaus atlyginimai.
Prognozuojama, kad užimtumo augimas bus daug lėtesnis – dirbančiųjų skaičius pernai padidėjo 20 tūkstančių, o šiemet galima tikėtis tik apie 3000 naujų darbo vietų. Tačiau nedarbas sumažės iki 9,7 proc. šiais metais ir 8,5 proc. 2016 metais. „Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis bus visuomenės senėjimas – į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies jaunuolių. Emigracija taip pat šiek tiek prisidės prie nedarbo mažėjimo. Pernai grynoji emigracija sumažėjo iki 12,6 tūkstančių, žemiausio lygio nuo 2002 metų. Nors emigracija išlieka aukšta, pernai 17,5 proc. išaugo imigracija, o 80 proc. visų imigrantų yra gimę Lietuvoje“, – komentuoja N. Mačiulis. Pasak jo, artimiausiais metais ir dėl mažėjančios emigracijos, ir didesnių imigrantų, daugiausia lietuvių, srautų grynoji emigracija artės prie nulio.
„Swedbank“ prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet padidės iki 1,6 proc. BVP ir bus didesnis nei buvo pernai. „Vyriausybė šių metų biudžeto greičiausiai nekoreguos. Skolinimosi kaina niekada nebuvo tokia žema ir, tikėtina, dar sumažės – ilgalaikių vertybinių popierių palūkanos šiemet turbūt nebesieks 1 procento. Todėl, jei kada nors yra geras metas taikyti „Keinsistinę“ ekonomikos skatinimo politiką – didinti valdžios sektoriaus išlaidas skolintomis lėšomis – tai dabartinis laikmetis tam yra labai tinkamas. Belieka tikėtis, kad fiskalinis skatinimas bus skaidrus ir efektyvus, o vyriausybė nepripras prie biudžeto deficito didinimo, kaip ne kartą jau yra įvykę“, – įspėja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
