Lietuvos ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį: antrąjį šių metų ketvirtį mūsų šalies BVP ūgtelėjo 1,3 proc., kai dar pirmąjį ketvirtį buvo fiksuojamas 2,8 proc. metinis nuosmukis. Ekonomikai atsigaunant sparčiau nei prognozuota, yra tik nedidelė rizika, kad ši tendencija gali pasikeisti į priešingą pusę. Vis tik nemažai iššūkių išlieka ir vienas didžiausių yra fiskalinės politikos tvarumas.
Pirmojo šių metų pusmečio pagrindiniai ekonomikos atsigavimo varikliai, kaip ir kitose Baltijos šalyse, buvo eksporto ir atsargų apimčių didėjimas. Tuo tarpu vartojimo lygis bei pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos toliau mažėjo. Antrąjį 2010 m. ketvirtį prekių ir paslaugų eksportas, lyginant su tuo pačiu 2009-ųjų periodu, pasistiebė 21,1 proc., o importas augo 16,5 proc.. Ši tendencija leido išlaikyti itin žemą užsienio prekybos deficito lygį – vos 2,2 proc. nuo BVP. Vidaus paklausa Lietuvoje vis dar yra vangi, o būtent ši sritis ir gali labiausiai teigiamai paveikti tvarų ekonomikos atsigavimą. Iš kitos pusės – būtent šioje srityje matome bene daugiausiai problemų: ir toliau išlieka aukštas nedarbo lygis, o Lietuvai būtina fiskalinė konsolidacija ir toliau neigiamai veiks gyventojų pajamas.
Ekonomikos ciklų praktika rodo, kad nedarbas paprastai kurį laiką auga netgi po to, kai BVP ima didėti. Kadangi nedarbas Lietuvoje didele dalimi yra struktūrinis, galima beveik neabejoti, kad jo lygis ir toliau išliks aukštas, nors stabilizacijos požymius stebime jau dabar: užimtųjų skaičius mažėja lėčiau. Lėtas investicijų atsigavimas gali tapti esminiu trukdžiu spartesniems ekonomikos augimo tempams. Dėl nuosmukio susidarę neišnaudoti gamybiniai pajėgumai palaipsniui artėja link prieš krizinio lygio, o tai yra teigiamas ženklas paklausos atsigavimui bei naujų darbo vietų kūrimui ateityje.
Viena pagrindinių priežasčių, galinčių lemti santykinai lėtą Lietuvos ekonomikos augimą, yra būtinas tolimesnis biudžeto balansavimas. Per artimiausius dvejus metus Lietuvos biudžeto deficitas privalo būti sumažintas iki trijų procentų BVP. Iš kitos pusės, fiskalinės politikos griežtinimas nebūtinai turės neigiamą įtaką vidaus paklausai. Gali atsitikti netgi priešingai – stabili makroekonominė aplinka turėtų paskatinti privačių investicijų atsigavimą. Spartesnis vidaus paklausos Baltijos šalyse augimas bene labiausiai priklauso nuo aktyvesnio skolinimo politikos, kuris, savo ruožtu, labai priklauso nuo stabilios makroekonominės aplinkos.
Nemenką teigiamą postūmį mūsų šalies ekonomikai suteiktų ryžtingos struktūrinės reformos. Lietuvoje netrūksta problemų valstybės įmonių valdymo srityje. Apie 300 Lietuvos valstybinių įmonių valdo maždaug 18 milijardų litų vertės turto, tačiau pernai šios įmonės biudžetą papildė vos 45 milijonais litų. Šis skaičius galėtų būti keliolika kartų didesnis, jei valstybės įmonės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai. Rimta, ne kosmetinė šios srities reforma lemtų mažiau skausmingą fiskalinę konsolidaciją.
Danske bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs apie 1 procentą, kitais metais pasistiebs 4,4 proc., o 2012-aisiais – dar 3,2 proc.. Tuo tarpu vidutinė metinė infliacija mūsų šalyje šiemet sieks 1,3 proc., 2011-aisiais pasieks 1,8 proc., o dar po metų smuktels iki 1,7 proc..
