Produkcija su ženklu „Ekologiška“ vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšelyje ir tampa lyg savotiška mada. Prekybos centruose gausėja prekių lentynos, kuriose išdėliota ekologiška produkcija, turguose ūkininkai kabina sertifikatus, kad jų produkcija – ekologiška. Ar Lietuvoje įmanoma ekologinė žemdirbystė – juk apie 50 metų žemė gausiai sotinta ir tebesotinama chemikalais? Ar įsigijęs brangesnę ekologišką prekę pirkėjas gali būti garantuotas, kad šis produktas tikrai sveikas?
Gamta pamažu atsigauna
Daugelis kaime augusių žmonių dar prisimena, kaip virš kolūkių laukų skraidė „kukurūznikai“, pildami trąšas ant laukų, o senolės į lovas saujomis berdavo „dustą“, kuris turėjo apsaugoti nuo parazitų – blakių ir utėlių. Ar apie 50 metų gausiai chemikalais barstoma žemė jau yra švari ir joje įmanoma ekologinė žemdirbystė?
Gamtininkas Vytautas Uosis sako prisimenantis laikus, kai pavasarį Šiaulių rajono Paežerių tarybinio ūkio laukai buvo balti arba raudoni nuo „be proto“ barstomų kalio ir fosforo trąšų. Tirpstantis sniegas ir lietus trąšas nutekindavo į vandens telkinius. „Varlės tvenkiniuose į paviršių kildavo išsipūtusios lyg bandelės. Vandens telkiniuose žūdavo visi gyvūnai“, – sako jis.
Dabar Vytautas gali džiaugtis tuo, kad trąšų ir kitų chemikalų laukuose išpilama mažiau ir stebimi gamtos atsigavimo reiškiniai. Varlės, kurios žiemoti sulenda į kūdras, pavasarį išlenda visos. „Varliagyviai kvėpuoja odos paviršiumi ir jei būtų pilama į laukus daug chemikalų, jie išnyktų. Dabar net plačiažnypliai ir upiniai vėžiai vis gausiau veisiasi. Juk vėžys – vandens švarumo indikatorius. Laukai irgi mažiau tręšiami – vis daugiau kamanių pievose, atsikuria jų populiacija. Visa tai rodo, kad Lietuvos laukai švarūs, vadinasi, įmanoma ir ekologinė žemdirbystė“, – sako Vytautas.
Nesąžiningų – 5 procentai
Trečiadienį Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai tikrino prekybos centrus, parduotuves, turgų ir turgelius, ar prekyba vaisiais ir daržovėmis atitinka keliamus reikalavimus. Šiaulių mieste ir rajone yra septynios turgavietės, kuriose vaisiais ir daržovėmis prekiauja 24 ūkininkai ir 269 prekybininkai, turintys verslo liudijimus. Turguje rastas vos vienas ūkininkas, prekiaujantis ekologiškomis daržovėmis.
Pasak Šiaulių apskrities VMVT Maisto skyriaus vedėjos Audronės Mikalauskienės, Šiaulių mieste ir rajone nėra specializuotų ūkininkų turgelių, kur būtų prekiaujama tik ūkininkų užauginta produkcija.
Prekiaujant ekologiškais ar išskirtinės kokybės produktais reikalingi dokumentas – sertifikavimo institucijos išduotas sertifikatas. Anot A. Mikalauskienės, pasitaiko atvejų, kai prekiaujama įvairiais vaisiais, daržovėmis, prieskoninėmis žolelėmis vienoje prekybos vietoje (produktai neatskirti), o šalia parduodamų minėtų produktų pastatytas stovas su sertifikatu, kuriame nurodyti ne visi vartotojui pateikti produktai. Tokiu atveju vartotojas yra klaidinamas.
„Draudžiama neekologiškus produktus ženklinti ekologiškų produktų ženklu ir tiekti juos rinkai kaip ekologiškus, reklamuoti bei informuoti apie juos, naudojant ekologiškų produktų ženklą, bei prekybos vietose dėti į lentynas arba skyrelius, pažymėtus ekologiškų produktų ženklu arba kitomis ekologinės gamybos nuorodomis“, – sakė pašnekovė.
Per pirmą šių metų pusmetį specialistai patikrino 1866 kg vietinių vaisių ir daržovių ir per 10 tonų atvežtų produktų. 5 procentai tiek vietos, tiek užsienio ūkininkų užaugintos produkcijos neatitiko reikalavimų – neteisingai nurodyta kilmės šalis, produkcija buvo nekokybiška arba prekiauta visai be įsigijimo dokumentų.
Nesąžiningi prekiautojai buvo nubausti 580 litų bauda.
Pieno ūkius kontroliuoja patys
Sveikuoliai jau seniai porina, kad suaugusiam žmogui pienas – netinkamas produktas. Tvirtinama, kad 70 proc. suaugusiųjų bent minimaliai netoleruoja pieno (nevirškina). Pieno ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas – laktazė. Vaikai šio enzimo turi pakankamai, bet metams bėgant jo mažėja, o daugelio suaugusiųjų organizmas šio enzimo nebegamina arba gamina nepakankamai, todėl pienas būna nesuvirškintas. O nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir sukelia įvairias ligas ar alergiją. Tvirtinama, kad laktazės mažėjimas yra dar vienas gamtos įrodymas, kad suaugęs žmogus neturėtų vartoti pieno.
Pasigirsta kalbų, kad parduotuvėse parduodamas pienas – pūlių, antibiotikų ir hormonų kokteilis. Netgi platinama informacija, kokia tyrimų metu piene aptinkama pūlių koncentracija.
Ekologišką pieną „Dobilas“ gaminančios įmonės „Žemaitijos pienas“ žaliavos supirkimo direktorius Mindaugas Čėjauskas sako, kad žaliavą ekologiškai produkcijai įmonė ima iš 11-os sertifikatus turinčių ekologiškų ūkių. Maža to, tuos ūkius įmonės laborantai itin kontroliuoja – filmuoja, ima interviu, stebi, tiria mėginius.
„Sveikos karvės piene pūlių nebūna. Ekologiškiems ūkiams keliami reikalavimai, kad karvės negali būti gydomos jokiais vaistais, nebent ramunėlių arbata pagirdomos. Serganti karvė yra utilizuojama. Jos pienas nepatenka pas perdirbėjus“, – sako M. Čėjauskas.
Kiti ekologiškiems pieno ūkiams keliami reikalavimai – ūkis turi turėti apsaugines zonas nuo kelių, magistralių, jame negali būti naudojamos trąšos, cheminės medžiagos, gyvuliai negali būti šeriami mineralinėmis cheminėmis medžiagomis.
Karvėms šerti ūkininkai naudoja tik savo ūkiuose užaugintus grūdus. Javus draudžiama purkšti nuo kenkėjų, piktžolių, todėl karvės šeriamos tik sertifikuotais ekologiškais pašarais. Gyvuliai turi būti laisvai ganomi, o jei dėl netinkamų oro sąlygų juos reikia laikyti uždaroje patalpoje, tai kiekvienam jų turi būti numatyta vieta, leidžianti patenkinti natūralų poreikį judėti.
Ekologiškus sertifikatus turinti produkcija brangesnė todėl, kad jai pagaminti reikia skirti daugiau laiko ir pajėgų. „Jei vienas pieno pakelis kainuoja 3 litus, o kitas – 1,50, tai verta pamąstyti, kokia tos produkcijos kokybė“, – sako M. Čėjauskas.
Į ekologiškus ūkius – be tarpininkų
Teigiama, kad ekologiški maisto produktai pranašesni ir tuo, kad vitaminų ir mineralų juose, palyginti su neekologiškais, daugiau. Juose yra daugiau vitamino C ir būtiniausių mineralų: kalcio, magnio ir chromo, taip pat antioksidantų. Daugelis žmonių renkasi ekologišką produkciją, kadangi, anot jų, ši yra skanesnė. Ekologiški produktai pasižymi maistingumu bei geromis skonio savybėmis.
Vaistinės „Valerijonas“ maisto ruošimo specialistės Virginija ir Gitana sako itin besidominčios, ar pačios valgo sveikus produktus. „Geriau mažiau, bet sveikus produktus valgyti. Negalėčiau pasakyti, kad sveikas maistas yra skanesnis. Juk mes pripratę prie gliutomatų, kurie “pagerina„ maisto skonį. Pradėjęs maitintis sveikai, pajunti tikrą jo skonį“, – sako Virginija.
Moteris sako valganti daug grūdų, daržovių, vaisių, tačiau vengianti tų, kurie užauginti ne Lietuvoje, nes jie gausiai purškiami chemikalais. „Riešutus nuplaunu ir išdžiovinu, vaisius plaunu su soda, tada ant jų lieka mažiau chemikalų“, – sako ji.
Ekologiškai besistengianti gyventi Gitana sako tikinti, kad Lietuvos ūkiuose tikrai užauginama nemažai ekologiškų vaisių ir daržovių. „Mūsų gyvenimo būdas toks, kad visose gyvenimo srityse konkuruojantys žmonės tampa įtarūs, tikisi apgavysčių, nepasitiki tuo, kas jiems sakoma. Širdyje lietuviai yra sąžiningi ir dori. Manau, kad geriausias būdas, kad žmonės imtų pasitikėti ekologiškai užaugintais produktais, yra juos pirkti be tarpininkų. Juk jei nusipirksi ekologiškų bulvių, kurios išvirtos pajuoduos, vadinasi, berta salietros. Iš tokio ūkininko daugiau nebepirksi“, – sako pašnekovė.
Gitana sako mananti, kad daugelis jaunuolių dabar keičia savo mitybos racioną ir ieško ekologiškų produktų todėl, kad jų vaikystė nebuvo sunki. „Mūsų tėvams ir seneliams įprasta stalą gausiai nukrauti mėsos patiekalais ir valgyti sočiai, nelabai domintis ką. Jiems gausa – laimės išraiška. Karo, bado, tremčių padariniai giliai įsirėžė jų atmintin, tad sočiai pavalgyti jiems reiškia laimę“, – sako ji.
Kaip atskirti ekologiškus produktus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, ekologiški maisto produktai turi būti neužteršti kenksmingomis cheminėmis medžiagomis – sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais. Šiuose produktuose nėra sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių, konservantų ir kt. Juose nėra ir genetiškai modifikuotų organizmų, kuriuos draudžiama naudoti ne tik šiems produktams gaminti – jų negali būti ir gyvuliams duodamuose pašaruose. Ekologiška produkcija yra griežtai reglamentuojama, kontroliuojama ir sertifikuojama.
Tai kaip atpažinti ekologišką produkciją? Ekologišką maistą galima atpažinti pagal jo ženklinimą. Produktas visada bus paženklintas etikete, kurioje pateikiama pati svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojas, sertifikavimo įstaiga.
Nuo pernai visi ekologiški maisto produktai Europos Sąjungoje pažymėti ekologiško gaminio logotipu. Iš trečiųjų šalių importuojamam negyvūniniam maistui šis ženklas neprivalomas.
Lietuvoje ir kitose šalyse kartu su ES ženklu naudojami ir kiti privatūs, regioniniai ar nacionaliniai logotipai, užrašai „biologinis“, „ekologiškas“, „organinis“ (pvz., Lenkijoje – ekologiczne, Švedijoje – ekologisk, Italijoje – biologico ir t. t.).
Vien pažiūrėjus arba paragavus nustatyti, ar produktas yra ekologiškas, deja, nepavyks. Pirkdami ekologišką maistą, pavyzdžiui, turguje, pirkėjai visuomet gali paprašyti pardavėjo įrodyti, kad produktas tikrai yra ekologiškas. Tokiu atveju pardavėjas turėtų pateikti Lietuvos sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ (vienintelės tokios Lietuvoje) sertifikatą, jeigu produktas lietuviškas.
Ekologiškas ir natūralus produktas nėra tas pats. Dažnai matome ant produktų etikečių užrašus, kad produktas pagamintas „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, bet tai dar nereiškia, kad produktas yra ekologiškas. Ekologiškas maistas turi būti pagamintas laikantis griežtų reikalavimų, sertifikuotas, tinkamai paženklintas.
Oksana LAURUTYTĖ
