• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekologinis daržas balkone

Vietoje parduotuvėje perkamų „plastmasės“ skonio pomidorų ir apvytusių krapų norėtumėte užsiauginti savo ekologiškų daržovių, bet neturite žemės? Ne bėda – jei tik turite balkoną, nedidelį ir jaukų ekologinį daržą galite įsirengti jame!

Vietoje parduotuvėje perkamų „plastmasės“ skonio pomidorų ir apvytusių krapų norėtumėte užsiauginti savo ekologiškų daržovių, bet neturite žemės? Ne bėda – jei tik turite balkoną, nedidelį ir jaukų ekologinį daržą galite įsirengti jame!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kad tai padaryti būtų paprasčiau, pateikiame Jums keletą patarimų iš Odile Koenig knygos „Ekologinis daržas balkone“.

REKLAMA

3 būtiniausi elementai

Kad subrandintų vaisius, išleistų lapus ar šaknis, daržo augalams reikia daug maisto medžiagų. Tai dar aktualiau auginant daržoves balkone, nes žemės plotelis – nedidelis, todėl būtinos įvairios trąšos.

Azotas, kurio simbolis raidė N, skatina lapų augimą. Taigi jis labai svarbus visoms lapinėms daržovėms, pavyzdžiui, salotoms. Fosforas, žymimas raide P, suteikia augalams atsparumo, taip pat skatina šaknų, žiedų, vaisių ir sėklų vystymąsi. Kalis (K) turi įtakos augimui, nuo jo priklauso žiedų ir vaisių gausumas. Kad sužinotumėte šių trijų elementų proporcijas trąšose, skaitykite ant pakuotės esančią nuorodą NPK, kuri žymima trimis skaičiais. Pavyzdžiui, 6-5-10 reiškia, kad trąšose yra 6 proc. azoto, 5 proc. fosforo ir 10 proc. kalio.

REKLAMA
REKLAMA

Ekologinio daržo trąšos

Ekologiniam daržui naudojamos organinės, o ne cheminės trąšos. Plačiai naudojamos įvairioms kultūroms skirtos cheminės trąšos parduodamos miltelių, granulių ar skysto koncentrato pavidalu.

Jas lengva naudoti, o efektyvumas garantuotas, nes mineralinės medžiagos subalansuotos konkretiems augalams. Tačiau gaminant tokias trąšas neįmanoma atsižvelgti į natūralią augalo aplinką, dirvos ypatybes, todėl tręšiami augalai užauga dideli ir beskoniai. Nekreipiant dėmesio į augalo ir dirvoje gyvenančių mikroorganizmų simbiozę, cheminių trąšų naudojimas silpnina augalų atsparumą ligoms. Kita vertus, cheminių trąšų labai lengva perdozuoti – pernelyg didelis azoto kiekis, pavyzdžiui, skatina parazitų ir grybelių atsiradimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius, ekologiniam daržui įprasta naudoti natūralias organines trąšas, kurios nekenkia nei gyvūnams, nei augalams, arba mineralus (pavyzdžiui, uolienų miltelius). Šios trąšos tausoja aplinką, nes dirvoje gyvenantys mikroorganizmai gamina medžiagas, kurias lengvai pasisavina augalų šaknys. Tai kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje yra ne tik trijų svarbiausių elementų – azoto, fosforo ir kalio, bet ir magnio, ir mikroelementų, pavyzdžiui, kalcio, geležies, cinko, mangano.

REKLAMA

• Milteliuose, pagamintuose iš galvijų ragų, labai daug azoto. Tai ilgalaikio veikimo trąšos, todėl jos naudojamos kaip pagrindinės. Naudingos krūmams, pavyzdžiui, lauramedžiams. Tręšiama sodinant (pavasarį arba rudenį), paskui kartą per metus augimui skatinti. Paberkite ragų miltų ant dirvos (vidutiniam vazonui reikia nedidelės saujos) ir lengvai perkaskite.

REKLAMA

• Kraujo miltuose gausu azoto, trąšos veikia iškart. Skatina lapijos vystymąsi ir labiausiai tinka lapinėms daržovėms, pavyzdžiui, salotoms. Palankiai veikia dirvos mikroorganizmus. Pabarstykite ant dirvožemio paviršiaus ir perkaskite kauptuku.

• Miltuose, pagamintuose iš žuvų kaulų, gausu fosforo. Veikdami palaipsniui, jie stimuliuoja šaknų augimą, skatina žiedų bei sėklų brendimą ir didina augalų atsparumą ligoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

• Guanas, gaunamas iš jūrų paukščių mėšlo, turi daug azoto ir fosforo. Vertinamas dėl greito poveikio, guanas įeina ir į kompleksinių trąšų sudėtį.

• Jūrinių dumblių ekstrakte gausu įvairių elementų. Parduodamas granulėmis, kurias reikia sumaišyti su dirvožemiu, arba būna skystas, jį reikia skiesti. Kaip ir guanas, naudojamas kompleksinėms trąšoms gaminti.

REKLAMA

• Dilgėlių raugas gaminamas mirkant šiuos augalus vandenyje (1 kg dilgėlių, 10 l vandens). Fermentacijos laikas priklauso nuo temperatūros, vidutiniškai trunka apie 12 dienų. Gausus azoto, raugas skatina augimą ir augalų atsparumą. Laistyti naudojamas 10–20 proc. skiedinys (5 proc. – lapams purkšti). Tai veiksmingas insekticidas kovoti su amarais ir baltosiomis muselėmis.

REKLAMA

• Taukių rauge gausu ne tik azoto, bet ir kalio, kuris turi įtakos vaisių nokimui. Šios natūralios trąšos visų pirma rekomenduojamos vaisius vedančioms daržovėms – pomidorams, baklažanams, agurkams, aguročiams ir paprikoms. Taukių raugas skiedžiamas taip pat, kaip ir dilgėlių: 20 proc. skiedinys laistyti ir 5 proc. lapams purkšti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

• Jeigu jūs kompostuojate atliekas, kaip trąšas galite naudoti kompostą, taip pat tamsų skystį, ištekėjusį iš kompostinės, atskiedę jį vandeniu santykiu 1:10. Sodinant ar persodinant pakliuvęs į dirvą, kompostas papildo ją organinėmis medžiagomis, padeda išlaikyti drėgmę. Prekybos vietose galima nusipirkti naudoti paruoštų komposto trąšų. Yra daugybė universalių skystųjų trąšų, skirtų ekologinei daržininkystei. Jos pagamintos iš augalų ir natūralių mineralų, naudoti jas labai paprasta.

REKLAMA

Parazitai

• Amarai puola daugumą augalų rūšių. Žali ar juodi, jie glaudžiai apkimba jaunus gležnus ūglius. Iš pradžių, kol amarų nedaug, sutraiškykite juos pirštais. Jeigu parazitų užsiveisė daugybė, nupjaukite labiausiai apkibusias šakeles arba numeskite amarus stipria vandens srove, paskui perplaukite insekticidiniu muilu, dilgėlių raugu ar paprastųjų bitkrėslių nuoviru. Pravartu naudoti boružių, didžiausių amarų naikintojų, lervas. Jų galima parsisiųsti paštu, tik venkite azijinių boružių, kurios išplito daugumoje Europos šalių po to, kai buvo įvežtos kovai su kenkėjais. Jeigu kaimynystėje pastebėjote skruzdėlių, išnaikinkite jas, kol neišsirito lervos, nes skruzdėlės globoja amarus.

REKLAMA

• Baltosios muselės, arba baltasparniai, pajudinus augalą pakyla debesimis. Ypač dažni šiltnamiuose, šie maži vabzdžiai paplinta nuo užkrėstų augalų. Purkškite lapus insekticidiniu muilu, dilgėlių raugu ar paprastųjų bitkrėslių nuoviru.

• Raudonosios voratinklinės erkutės išmargina lapus, galiausiai jie tampa pilkšvi. Kai šių erkučių atsiranda pakankamai daug, lapų pažastyse galima pamatyti jų plonus tinklus. Joms patinka sausas ir šiltas oras. Apipurkškite sergančius augalus dilgėlių raugu ar česnakų antpilu.

REKLAMA
REKLAMA

• Tripsai – tai maži pailgi vabzdžiai, kurie praduria augalų audinius, kad išsiurbtų jų syvus. Jei tripsų daug, jie lėtina augimą ir silpnina augalą. Naudokite dilgėlių raugą, česnakų antpilą arba nusipirkite ekologinio insekticido, pagaminto iš skaistenių.

• Lapgraužiai – maži juodi su aukso atspalviu vabaliukai, kurie dažniausiai puola kryžmažiedžių šeimos augalus, pavyzdžiui, ridikėlius. Lapgraužių lervos graužia lapus, kol padaro skyles. Jei vabzdžių nelabai daug, nurinkite juos rankomis ir nupurkškite augalus dilgėlių raugu arba česnakų antpilu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų