Pasikeitė reikalavimai
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vyriausioji specialistė augalininkystei Edita Karbauskienė pabrėžė, kad ekologinė sėklininkystė Lietuvoje per du dešimtmečius nepasiekė pažangos ir toliau sunkiai skinasi kelią. Ekologiškos sėklos kiekiai – menki, ją rinkai tiekia tik keli ūkiai. Lietuvoje ekologiškai sėklai auginamų augalų rūšių ir veislių įvairovė gana skurdi. Ekologišką sėklinę medžiagą užauginti sunku, nes jai keliami griežtesni nei įprastinei ekologinio žemės ūkio reikalavimai. „Remiantis šiuo metu galiojančiomis ekologinių ūkių taisyklėmis, ūkininkai sertifikuotos sėklos gali įsigyti iš ekologinių ūkių, taip pat iš intensyvių ūkių (gavę VšĮ „Ekoagros“ leidimą) bei gali sėti savo ūkyje išaugintą ūkinę sėklą“, – sakė ŽŪR vyriausioji specialistė augalininkystei.
E.Karbauskienė paminėjo, kad nuo 2014 metų įsigalios Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostata, kad ūkio ekologinės gamybos plotuose užauginta produkcija, toliau naudojama ūkyje sėjai ar sodinimui, turės būti atnaujinama sėjant ar sodinant ekologišką sertifikuotą sėklą. Ji privalės atitikti teisės aktų reikalavimus sertifikuotai dauginamajai medžiagai ir sėjama ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus. Šis reikalavimas nebus taikomas daržovių sėkloms. „Ką mes galime pakeisti ekologiniame sėklininkystės sektoriuje? Pilno ekologiškų sėklų pasiūlos asortimento nėra. Augalų veislės, kurios bendrąja tvarka įtraukiamos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, ne visada ekologams tinka ir patinka. Nemažai šio sąrašo augalų veislių yra neatsparios ligoms. Chemizuoti ūkiai „vaistų“ ligoms gydyti turi, o ekologiniams ūkiams jų nėra. Todėl išeitis viena – pasirinkti labiausiai ekologiniams ūkiams tinkančias augalų veisles, geriausiai lietuviškas, pritaikytas mūsų klimato dirvožemio sąlygoms“, – sakė E.Karbauskienė.
Pasak ŽŪR vyriausiosios specialistės augalininkystei, rekomenduotinų augalų veislių sąrašas ekologiniams ūkiams mūsų šalyje nėra sudaromas. Todėl ūkininkai nusiperka ir visai ekologiškai auginti netinkamų veislių augalų. „Remiantis kitų šalių patirtimi ir pas mus vertėtų sudaryti ekspertų grupę, kuri ekologiniams ūkiams atrinktų augalų veisles. Jos turėtų būtų įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, atsižvelgiant į ekologinių ūkių poreikius augalų veislių savybėms – atsparumą ligoms, žiemkentiškumą, piktžolių stelbiamąsias savybes, derlingumą ir produkcijos kokybę“, – pabrėžė E.Karbauskienė. Ekologinės sėklininkystės sektoriaus plėtra priklausys ir nuo paramos ekologiniams ūkiams, naujuoju 2014–2020 m. laikotarpiu prioritetine tvarka dar tik žadama jiems didinti kompensacines išmokas. Šiuo metu finansinės paskatos auginti ekologišką sertifikuotą javų sėklą nėra. Tačiau E.Karbauskienė pozityvių permainų nemato dėl beveik perpus sumažintos bendros agroaplinkosaugai ir ekologiniam ūkininkavimui skirtos sumos.
Atliekami tyrimai
Seminare „Ekologinės sėklininkystės reikmės ekologiškos produkcijos gamybai“ dalyvavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė. Ji pristatė skyriaus funkcijas, augalų veislių registravimą. „Kad žemės ūkio augalų rūšių veislės būtų įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, jos turi būti geros ūkinės vertės: duoti gausų, geros kokybės derlių ir tikti Lietuvos klimato sąlygoms. Augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimai atliekami 7 augalų veislių tyrimo skyriuose, struktūriniuose tarnybos padaliniuose“, – sakė S.Juciuvienė. Pažymėta, kad veislės išskirtinumo, vienodumo bei stabilumo tyrimai Lietuvoje neatliekami. „Jei veislė visiškai nauja ir dėl jos pirmą kartą pateikiama paraiška, išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimas atliekamas bet kurioje Europos Sąjungos šalies narės institucijoje. Dažniausiai tyrimai atliekami Lenkijos augalų veislių tyrimo centre“, – pridūrė S.Juciuvienė. Pastaruoju metu Valstybinė augalininkystės tarnyba kartu su Žemės ūkio rūmais pasirašė sutartį dėl rekomenduojamų auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašo sudarymo. „Atliekamų veislių ūkinio vertingumo tyrimų duomenys paaiškės po dvejų metų“, – teigė Augalų veislių skyriaus vedėja. Seminaro dalyviai teiravosi, kodėl Valstybinėje augalininkystės tarnyboje neregistruojamos naujos, ekologiniams ūkiams skirtos veislės. S.Juciuvienė atsakė, kad jų tarnyba kol kas šia kryptimi nedirba. „Teikite šį siūlymą tarnybai. Šiam pageidavimui įgyvendinti reikia papildomų lėšų, etatų, naujų laukų“, – aiškino S.Juciuvienė.
Ekologai atsiduria aklavietėje
Apie tai, kaip ūkininkams atsirinkti veisles ir į kokias savybes atkreipti dėmesį, kalbėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro doc. dr. Vytautas Ruzgas. „Kas yra ekologinė sėklininkystė? Juk tai nėra kažkokie grūdai su kažkokiais rudais kryžiais ant nugaros. Tai – eiliniai kviečiai, miežiai, žirniai ir kt. Tik kalbant apie selekciją iškyla klausimas – kuo jie turi skirtis?“– kalbėjo V.Ruzgas. Pasak mokslininko, naujai ekologiniam ūkiui skirtai veislei reikėtų atiduoti mažiausiai 15 selekcinio darbo metų ir 1 milijoną litų. Europoje yra selekcininkų išvestų veislių, skirtų ekologiniams ūkiams, bet jų dar nedaug. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Neda Jakubauskienė priminė pagrindinius ekologinio ūkio reikalavimus, kalbėjo apie tai, kaip suaktyvinti sėklininkystę. „Vieni sako, kad išaugintų ekologiškos sėklos, tačiau niekas jos neperka. Kiti sako, kad ekologiškos sėklos nėra, tad kodėl ją turėtų pirkti? Taigi nesusišnekama“, – teigė N.Jakubauskienė. Pasak Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausiosios specialistės, šiuo metu rengiamas rekomenduotinų Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašas. Todėl ekologai turėtų sukrusti, kad į jį būtų įrašytos veislės, rekomenduotinos ekologiniams ūkiams. „Lauksime jūsų siūlymų. Galbūt pavyktų užsakyti mokslinį darbą, jį atlikus, būtų pateiktas sąrašas ekologams“, – sakė N.Jakubauskienė.
Iškėlė daug klausimų
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė paminėjo populiariausias Lietuvoje ekologiškų javų veisles: avižas 'Migla DS', lubinus 'Vilniai' ir 'VB Derliai', vasarinius miežius 'Aura DS', raudonuosius dobilus 'Arimaičiai', rugius 'Joniai', sėjamuosius vikius 'Aisiai', žirnius 'Simona', žieminius kviečius 'Širvinta 1'. Pasak A.Ramaškevičienės, didžiausia Lietuvos sėklininkystės problema – sėklų augintojų stoka. Jų pastaraisiais metais liko vos keli. „Jei žemės ūkio ministerija skirtų užsakomąjį projektą, kartu su mokslininkais galėtume patyrinėti veisles, tinkančias ekologiniams ūkiams“, – sakė A.Ramaškevičienė. Apie augalų auginimą ir sėklų naudojimą ekologinės gamybos ūkiuose kalbėjo VšĮ „Ekoagros“ Sertifikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis. „Ekologiškos sėklos Lietuvoje yra nedaug, tačiau ją sunku surasti. Žadame savo tinklalapyje pateikti Ekologiškų sėklų duomenų bazės nuorodą“, – pridūrė V.Masionis. ASU Agroekologinio centro direktorius Juozas Pekarskas kalbėjo apie augalų veislių pasirinkimo svarbą.
Veislė nulemia galutinį žemdirbio rezultatą – gerą ir kokybišką derlių bei pajamas. Ilgametė J.Pekarsko mokslo ir gamybos patirtis leidžia atsakingai padaryti išvadą, kad ekologiniams ūkiams reikia ekologiškų veislių. „Kol jų neturime, nes tai brangiai kainuoja, galime pasirinkti mokslininkų tirtas augalų veisles“, – sakė J.Pekarskas. Kartu su ASU profesoriumi Algirdu Sliesaravičiumi Agroekologinio centro vadovas yra atlikęs daug javų veislių tyrimų. Todėl, remdamasis jais bei išanalizavęs kitų mokslo institucijų mokslinę medžiagą, mokslininkas galėtų rekomenduoti, ką vertėtų auginti ekologiniams ūkiams. Nevertėtų pamiršti ir senųjų lietuviškų veislių, kurioms turėtų būti taikomos išimtys sėklininkystėje. J. Pekarskas iškėlė klausimą dėl privalomo reikalavimo atnaujinti sėklą kartą per penkerius metus. Šiandien nei ūkininkui, nei sertifikuojančiai institucijai, nei taisykles tvirtinančiai Žemės ūkio ministerijai, dar nėra aišku, ar minėtas reikalavimas bus keliamas augalo rūšies ar ūkio ploto atžvilgiu.
Ūkininkai ir svečiai lankėsi Kauno augalų veislių tyrimo stoties laukuose, apžiūrėjo miglinių ir pupinių javų veisles. Po seminaro vyko diskusijos. Ūkininkai nuogąstavo dėl savo ekologinių ūkių ateities. „Jeigu Briuselyje bus priimtas lobistinis įstatymas, apribosiantis neekologiškos sėklos naudojimą, mes būsime priversti pirkti brangią sertifikuotą užsieninę“, – sakė susirinkusieji. Ekologinių ūkių savininkams rūpi, kokios veislės jiems bus rekomenduojamos, kokių neekologiškų veislių jie galės įsigyti iš karto, neprašydami leidimo. „Galbūt reikėtų išsaugoti senąsias, lietuviškas veisles, kurios baigia išnykti. Kaip nuimti administracinę naštą sertifikavimo institucijoje? Siūlome kitais metais išimčių sąrašą išplėsti iki veislių sąrašo“, – dėstė ūkininkai.
