Netoli Šiaulių — Aukštrakiuose — pavojingų atliekų deginimo įrenginyje baigiama sudeginti 4000 tonų pavojingų atliekų, kurios atvežamos iš visos Lietuvos.
Po deginimo likusių pavojingų pelenų nėra kur dėti, nes neįrengtas specialus sąvartynas. Pelenų jau sukaupta 141 tona.
Pritrūko lėšų
Sąvartynas turėjo būti pastatytas kartu su pavojingų atliekų deginimo įrenginiu, bet jam pritrūko lėšų. Aiškinama, kad 2008 metais, derantis dėl pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos buvo žymiai šoktelėjusios statybos darbų kainos, todėl sąvartyno įrengimas atidėtas geresniems laikams.
Aplinkos ir Ūkio ministerijų klerkų bei „Toksikos“ vadovų kalbos, kad bus sukurta pavojingų atliekų tvarkymo sistema — liko tik tuščias pažadas.
Dar 2003 metais buvo parengta pavojingų atliekų tvarkymo Lietuvoje projekto galimybių studija ir Europos Komisijai pateikta paraiška Sanglaudos fondo finansavimui gauti.
Bendra projekto vertė — per 28 milijonai eurų, kurių 73 procentai — ES parama. Už šias lėšas planuota pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį, pavojingų atliekų sąvartyną, sutvarkyti odų pramonės atliekų duobes.
Iki šiol pavojingų atliekų deginimo įrenginys neperduotas „Toksikai“, o sąvartynas pavojingiems pelenams saugoti dar nė nepradėtas statyti.
Norint išvežti šiuos pelenus į juos sandėliuoti galinčias šalis — Olandiją ar Vokietiją — Lietuvai teks pakratyti kišenę.
Projektas parengtas
„Toksikos“ Šiaulių filialo direktoriaus Bronislovo Skarbaliaus tvirtinimu, sąvartyno projektas parengtas, leidimas statyti gautas, ekspertizė atlikta. “Reikės tik naujo konkurso rangovui parinkti“,— sakė direktorius.
Pelenams stabilizuoti prie sąvartyno bus statomas pelenų stabilizavimo baras — įranga, kurioje uždaru būdu bus kietinami pelenai, maišomi su betonu ar panašiai. „Technologija nėra parengta, nes tai — užduotis rangovui“,— sakė B. Skarbalius.
Minėtos technologijos prireiks, jei pelenus bus norima laidoti sąvartyne.
„Šiuo metu vykdant bandymus — deginant pavojingas atliekas, jau susidarė 141 tona lakiųjų pelenų. Visi jie supilti į didmaišius su dviguba izoliacija ir saugomi jūriniuose konteineriuose“,— teigė direktorius.
„Toksikos“ Šiaulių filiale yra 60 tokių konteinerių — čia buvusios pavojingos atliekos sudegintos, o į keletą iš jų saugoti sudėti maišai su lakiaisiais pelenais.
Lakieji pelenai ir toliau bus saugomi „Toksikos“ teritorijoje, kol sąvartynas bus pastatytas. Sąlyga — jei sąvartyno statybos prasidės netrukus.
Kitu atveju, pavojingus pelenus teks išvežti į juos priimančias šalis — Vokietiją ar Olandiją.
Pats B. Skarbalius mano, kad kelis nuodingų pelenų vežimus į užsienį teks organizuoti, prieš tai paskelbus konkursą.
Sudegins 400 tonų
B. Skarbaliaus žodžiais, pavojingi pelenai negali būti išpilti jiems neparuoštoje vietoje, nes tai — lakios nuodingos dulkės, kurios tiesiog akimirksniu išsisklaidytų ore.
Kad šios nuodingos dalelės nepatektų į aplinką, pavojingų atliekų deginimo įrenginyje yra filtruojamos per kelis filtrus.
„Nuodingos dulkės, supiltos į didmaišius, pasveriamos ir pas mus užpajamuojamos, kaip po deginimo susidariusios pavojingos atliekos,— sakė “Toksikos“ Šiaulių filialo direktorius. — Tokių nuodingų dulkių Lietuvoje nepriima joks sąvartynas, o jų judėjimas, kaip ir kitų pavojingų atliekų — griežtai reglamentuotas. Norėdami jas išvežti, privalėtume turėti sutartį, Aplinkos ministerijos leidimą“.
Bandomųjų deginimų metu įsipareigota sudeginti 4000 tonų pavojingų atliekų. Dar nesudeginta apie 680 tonų. Tai užtruks maždaug iki gruodžio 20 dienos. Šiuo metu deginama per 100 pavadinimų pavojingų atliekų, tarp jų — medicininės atliekos, pavojingomis medžiagomis užterštos pakuotės, plastikas.
Jeigu bandymai bus sėkmingi, šių metų gruodžio pabaigoje „Toksika“ perims įrenginį kaip nuosavybę.
Įrenginys turėjo būti atiduotas eksploatuoti dar pernai — rangovas italų firma „Hafner Srl“ vėluoja įgyvendinti projektą.
Ataskaita laikoma neoficialia
Heinrich Hafner, „Hafner Srl“ vadovas, atsakydamas į “Šiaulių krašto“ klausimus tvirtino esą deginimo įrenginyje išmetimus į aplinką kontroliuojančio nuolatinio monitoringo duomenys yra teikiami visuomenei UAB “Toksika“ internetiniame puslapyje.
Peržvelgus šiuos gana kuklius ir ne kiekvienam suprantamus duomenis — vandenilio chlorido, anglies monoksido, sieros dioksido, azoto oksido ir bendrosios organinės anglies išmetimus į aplinką — matyti, kad būna dienų, kai išmetimai viršija paros ribinę vertę.
Kadangi įmonės monitoringo nepakanka, privalomi nepriklausomos laboratorijos tyrimai. Lietuvoje tokių tyrimų niekas neatlieka, tad buvo kreiptasi į akredituotą Italijos laboratoriją.
„Akredituotos laboratorijos pateikta nenuolatinių matavimų tyrimų ataskaita parodė, kad išmetimų ribinių verčių paisoma“,— teigia Heinrich Hafner.
Tačiau „Toksika“ atsisako nepriklausomos laboratorijos ataskaitą anglų ir italų kalbomis pripažinti oficialia, kol ši nepateikta valstybine kalba.
I. Budrienė
