Praeitoje dalyje apibendrinai apžvelgėme ekologijos sampratą ir ištakas, taip pat populiariausius ekologinius judėjimus. Šioje dalyje aptarsime kaip tapti „žalesniais“ ir apsisaugoti nuo ekologija besinaudojančių verslininkų spąstų.
Mąstyk globaliai, veik lokaliai
Kalbėdami apie tai, kaip keisti susidariusią situaciją, nuolat sakome: „Valdžia turi ką nors daryti“, taip nusimesdmai atsakomybę nuo savęs. „Mąstyk pasauliniu mastu, veik vietiniu mastu!“ – seniai žinomas ekologinių judėjimų šūkis, duodantis atsakymą, ką daryti. Jeigu kiekvienas žmogus pakels po šiukšlę, pasaulis taps švaresnis.
Receptų daugybė – pirkite tik tai, kas būtina, kelkitės į kaimą, senus drabužius atiduokite labdarai arba pasikeiskite su draugais... Svarbiausią – ką nors darykite patys. Kiekvieną dieną.
„Atgailauti“ už neišvengiamus skrydžius lėktuvu ar naudojimąsi automobiliu galima pasodinant medelių ar aukojant pinigų gamtosauginiams reikalams. Tai kažkuo primena viduramžių indulgencijas – už pinigus nusipirktus raštus nuodėmėms atleisti, tačiau gal šie XXI a. „nusidėjėliai“ tikrai gailisi?
Norint pasikeisti, reikia suprasti dar vieną svarbų dalyką – daugybė skirtingų šaltinių pripažįsta, kad ekologinė krizė, kurią patiriame, yra žmogiškųjų vertybių krizė. Be jų perkainojimo nieko nebus.
Popiežius Jonas Paulius II dar 1990 m. įvardijo: „Trūksta pagarbos gyvybei.“ Pasak jo, jei negerbiame žmogaus, jo gyvenimo, prarandame susidomėjimą ir kitais, ir pačia žeme. Išeitis – paprastumas, nuosaikumas, disciplina, pasiaukojimo dvasia turi tapti kasdienio gyvenimo dalimi.
JAV istorijos profesorius Lynnas White'as paskaitoje „Mūsų ekologinės krizės istorinės šaknys“, vėliau išspausdintoje žurnale „Science“, dar 1967 m. kalbėdamas apie ekologinės krizės šaknis teigė – kol mūsų visuomenėje nėra naujų vertybių, kurios pakeistų senąsias, nieko nebus.
Jo nuomone, šiuolaikinis mokslas ir technologijos yra nuspalvintos tradicinės krikščionybės arogantiško požiūrio į gamtą, tad išsigelbėjimo iš ekologinės krizės reikia tikėtis ne iš mokslo ir technologijų. Kadangi mūsų problemos šaknys religinės, tai ir vaistas nuo ligos turi būti religinis – reikia pergalvoti ir iš naujo pajausti savo gamtiškumą ir lemtį.
Kaip krikščionybės atstovą, kuris rodė, kad galima gyventi ir kitaip, mokslininkas primena šv. Pranciškų Asyžietį. Jis stengėsi įvesti demokratišką lygybę visiems gyviems padarams. Beje, 1979 m. šv. Pranciškus Asyžietis buvo paskelbtas dangiškuoju globėju tų, kurie rūpinasi ekologija.
Žaliasis smegenų plovimas
Ar pastebėjote – kuo labiau domimasi ekologija, tuo daugiau norinčiųjų iš to susidomėjimo pasipelnyti. Žodis „ekologiškas“ tapo šventąja karve, kaip ir žodžiai „natūralus“, „kaimiškas“, „sveikas“, „žalias“, „gamta“.
2010 m. Šiaurės Amerikoje (Kanadoje ir JAV) patikrinus 24 parduotuves, buvo rasta, kad „žaliais“ save vadinančių produktų padaugėjo 73 proc. Tai apibrėžia terminas „greenwashing“ (angl. „žaliasis plovimas“), kuris reiškia, kad gamintojas įvairiais būdais bando apmulkinti pirkėją manipuliuodamas tariamu produkto ekologiškumu.
„Žalieji smegenų plovėjai“ savo arsenale turi išbandytų priemonių, kurios gana veiksmingos, tad pats laikas apie jas sužinoti.
Septynios nuodėmės
Pasak Kanados kompanijos „TerraChoice“, tyrinėjusios šią problemą, yra septynios „žaliojo smegenų plovimo“ nuodėmės:
* Paslėptas kompromisas – teigiama, kad produktas yra „žalias“, remiantis tik vienu jo aspektu, nesigilinant į visumą (pavyzdžiui, popierius, pagamintas iš atsakingai auginamo miško, nebūtinai bus draugiška aplinkai medžiaga – jo gamybos procesas gali būti itin žalingas).
* Nėra įrodymų – nurodomos tam tikros produkto savybės, kurios visiškai nepagrįstos įrodymais.
* Neaiškumas – skelbiami teiginiai tokie abstraktūs ar neapibrėžti, kad jų tikroji prasmė greičiausiai bus suprantama klaidingai.
* Nereikšmingumas – deklaruojama produkto savybė gali būti visiškai teisinga, tačiau nėra aktuali. Pavyzdžiui, „CFC free“ ženklas rodo, kad šios pakuotės gamybai nenaudojamas freonas, betgi maisto pakuotės gamyboje jis apskritai yra uždraustas! Arba ant aliejaus, margarino rašoma „be cholesterolio“, tačiau augalinės kilmės riebaluose jo ir negali būti.
* Mažesnis blogis – pabrėžiamas koks nors vienas iš esmės kenksmingų dalykų pranašumas, nukreipiant dėmesį nuo didesnių problemų (pavyzdžiui, organinės cigaretės).
* Prasimanymai rečiausiai sutinkama nuodėmė – kai teiginiai apie produktą yra tiesiog neteisingi.
* Padirbtos etiketės – kai neekologiškas produktas yra pažymėtas tam tikra ekologiškumą garantuojančia etikete.
Svarbūs ir vaizdai
„Žalieji smegenų plovėjai“ gerai žino, kad svarbūs ne tik žodžiai, bet ir vaizdai! Todėl vaizdo klipuose iš po važiuojančio automobilio driekiasi žydinčių gėlių kelias, cheminius produktus reklamuoja augalai ir gyvūnai, o greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald's“ Europoje atidarydamas naujus restoranus jau naudoja ne raudonai geltoną, bet žaliai geltoną logotipą, nes nori pademonstruoti savo ekologišką požiūrį į aplinką, ir t.t.
Ką liudija „žaliasis smegenų plovimas“? Optimistai atsakytų, kad gamintojai suvokia ekologijos svarbą ir ateityje siekdami įtikti pirkėjams taps „žalesni“, pesimistai atkirstų, kad tai rodo, jog ekologija tėra mada, o ne sąmoningas gyvenimo būdas.
Kaip saugotis tokio reiškinio? Ekologinių gaminių sertifikavimas minimas kaip vienas veiksmingiausių būdų. Užsienyje gana populiarios interneto svetainės ar tinklaraščiai, kur sąmoningi vartotojai skelbia nuolat atnaujinamą informaciją apie „žaliuosius smegenų plovėjus“.
Kuo labiau domėsitės kiekvienu produktu, tuo lengviau apsisaugosite nuo mulkintojų. Svarbu suprasti, kad „natūralus“ nereiškia „ekologiškas“ – pastarasis turi sertifikatą, garantuojantį, kad viso gamybos proceso metu aplinkai žala nebuvo daroma.
Natūralus irgi nėra blogai, tačiau dažnai šiuo žodžiu manipuliuojama – net jei natūralūs produktai gaminyje sudaro nedidelę jo dalį, mėgstama pabrėžti jo natūralumą, „pamirštant“, kad kitos dalys – cheminės, neretai netgi kenksmingos medžiagos.
Atminkite ir tai, kad natūrali žaliava produkte negarantuoja, kad apdirbant ji nebus apdorota chemikalais ir nepraras visų savo naudingųjų savybių.
Kitoje dalyje aprašysime populiariausius ekologiškumą garantuojančius ženklus bei ekologijos raidą Lietuvoje.
Inesa BANIONYTĖ
Susiję straipsniai:
Ekologija – kas tai? (I dalis)
