Be abejo, nuosaikus progresas yra suprantamas. Juk kam griauti tai, kas veikia? Truputį patobulinę dabartį, tikėtina, pasieksime dar kiek geresnių rezultatų, o šioks toks išėjimas iš komforto zonos pasiūlys patogų rizikos ir grąžos balansą. Bėda ta, kad įžengėme į epochą, kai „daugiau to paties“ gali nebepakakti.
Pradėsiu nuo atokesnio, tačiau mus netiesiogiai stipriai liečiančio pavyzdžio – Vokietijos. Retas žmogus pastaraisiais metais negirdėjo apie vienos didžiausių mūsų eksporto partnerių automobilių pramonės bėdas, kurių esmė yra pralaimima konkurencinė kova su Kinijos elektromobilių gamintojais.
Paradoksalu, bet akivaizdu: inžinerinė civilizacija, prieš pusantro amžiaus išradusi vidaus degimo variklį, kol kas nespėja paskui elektrinę revoliuciją. Nors šioje lygtyje, žinoma, yra daug daugiau kintamųjų – ištekliai, sąnaudos, reguliavimas, skirtingos verslų bei valstybių santvarkos ir kt. – faktas yra vienas: šiandien Vokietijai jau nebepakaks „daugiau to paties“. Ar „geresnio to paties“. Tikiu, kad vokiškas verslumas ir meistrystė taip paprastai nepasiduos ir dar nustebins pasaulį, tad bus labai įdomu stebėti, ar, ką ir kaip Vokietija padarys „kitaip“. Ne kiek daugiau, truputį geriau ar keliolika procentų efektyviau, o būtent „kitaip“.
Bet grįžkime į Lietuvą, kuri savo gerovę nepertraukiamai kuria ne tūkstantmečius, o vos kelias dešimtis metų. Ne kartą pagrįstai gyriau raketinį mūsų šalies proveržį, per kelis dešimtmečius mus iš esmės jau sugrąžinusį į išsivysčiusių Vakarų valstybių klubą. Ir ne kartą pagrįstai gyriau šį proveržį sukūrusius žmones ar drąsius jų sprendimus, leidusius mums išsiskirti ne tik artimiausioje kaimynystėje, bet ir pasaulyje. Tačiau šiandien būtų sveika pripažinti, kad mums labai padėjo ir dėkingos išorinės aplinkybėmis, kuriose, laimei, dar ir sugebėjome būti drąsesni ir veržlesni nei kiti. Tad nors mūsų šiandienos iššūkiai yra kitokie nei minėtoje Vokietijoje, panašu, kad „daugiau to paties“ nebepakaks ir mums.
Apie tai, kokiame pasaulyje atsidūrėme, plėstis neverta. Vienintelis raktas į ilgalaikę sėkmę yra finansiškai, fiziškai ir socialiai stipresnė valstybė. Dalį šios sėkmės istorijos jau sukūrėme, bet pabrėžiu žodį „istorija“ – jos ateities puslapius kuriame būtent šiandien. Ir nors šioje dėlionėje yra begalė skirtingų detalių, o man daugiausia tenka dirbti tik su viena Klaipėdos verslo bendruomene, net ir iš čia galima pastebėti universalių galimybių ir įkvėpimų.
Nuolat kalbame apie tai, kad reikia gerinti investicinį klimatą, įskaitant žmogiškojo kapitalo ugdymą, sklandesnes procedūras, tarptautinę rinkodarą, iš anksto parengtą infrastruktūrą ar, tebūnie, subsidijas. Tai puiku, viso to reikia ir reikės, tačiau įžengėme į laikotarpį, kai tai tampa nebe išskirtinumu, o tiesiog „higiena“. Dar kitaip sakant, tobulindami šias sritis, alkaname šiandienos pasaulyje jau nebe veržiamės į priekį, o tiesiog dar kurį laiką neatsiliekame. Tai gyvybiškai būtina, bet tai jau tapo tiesiog „daugiau to paties“.
Net ir išsprendus praėjusių metų pabaigos „Teltonikos“ biurokratinės situacijos skandalą, iš esmės neturėsime kuo pernelyg didžiuotis, nes šios kompanijos bėdos yra higieninės, tad jų pašalinimas niekaip nepretenduos į revoliuciją. Taigi šiems ir dar ne vieniems metams į priekį kolegoms ir partneriams pirmiausia linkiu daryti ne tik „daugiau ir geriau“, bet ir „kitaip“. Laimei, tokių pavyzdžių jau turime.
Minėta „Teltonika“ mano akimis yra gražus pavyzdys, kaip galima dešimtmečių įdirbį paversti esminiais naujais žingsniais investuojant į Lietuvai naujas pramonės šakas ne tik Vilniuje, bet ir Molėtuose, bandant atrakinti sunkiai išmatuojamą Taivano draugystės ir puslaidininkių pramonės potencialą. „Puslaidininkiai Lietuvoje“ ar net „puslaidininkiai Molėtuose“ – ar prieš gerą dešimtmetį kas nors galėjo apie tai pasvajoti? „Teltonika“ šios vizijos nepabijojo, pasielgė „kitaip“, ir net jei šis kelias yra sudėtingesnis bei iki šiol negarantuotas, jis jau dabar tūkstančiams Lietuvos verslų įrodo, kad ribos daugiausia yra mūsų galvose.
Net ir viešajame sektoriuje kartais sugebame mąstyti „kitaip“. Milijardinės Vokietijos įmonės šimtamilijoninės investicijos Baisogaloje – kas tuo būtų galėjęs patikėti prieš kelis metus? Be abejo, tai buvo ir tebėra išskirtinėmis aplinkybėmis gimęs išskirtinio sudėtingumo projektas, tačiau kažkas visgi sugebėjo sudėtingą metą išnaudoti ne, tarkime, keliolikos procentų „daugiau to paties“ rodikliui, o visiškai naujos, strateginės gamybos srities atvedimui į Lietuvą. Kuri, beje, net neatvėrusi durų jau duoda grąžą netgi Klaipėdoje – itin didžiuojamės pernai į LEZ koją įkėlusiais balistinės apsaugos priemonių gamintojais „KOVO Armor“. Tarp tokių pavyzdžių minėtinas ir „Independence“ dujų terminalas – prieš keliolika metų drebėję dėl energetikos, šiandien jau esame regioninis jos centras.
Akivaizdu, kad net ir praturtėjusioje ir galbūt į laikiną komforto zoną įžengusioje Lietuvoje yra apstu galimybių daryti ne tik daugiau ir geriau, bet ir kitaip. Būtent „kitaip“ yra viena didžiausių mūsų sunkiai iškovotos ir branginamos laisvės vertybių. „Kitaip“ gali būti aktualus ir naujoje geopolitinėje realybėje – juk akivaizdu, kad Jungtinės Amerikos Valstijos – ilgametės mūsų sąjungininkės – nuo šiol bus kiek kitokios. Laimei, mums vis dar niekas nedraudžia mąstyti ir daryti „kitaip“. Tik nepatingėkime pasinaudoti šia laisve, nes ji neuždrausta ir kaimynams.
Bet tiesa ir tai, kad daryti „kitaip“ yra nedėkinga misija. Nekalbant apie konkurentus ir priešus, ji pasmerkta susidurti su saviškių priešprieša – juk moksliškai įrodyta, kad žmonės vengia pokyčių. Paradoksalu tai, kad sėkmės atveju, tie patys žmonės vėliau dėkoja už kadaise inicijuotą pokytį. Bet tikiu, kad visi esminiai pokyčiai įvyksta paprasčiau, kai per juos žmonės yra vedami su rūpesčiu, komunikacija ar tiesiog empatija.
Tad kaip jau supratote, šiemet linkiu veikti „kitaip“ – pasinaudojant ligšioliniu įdirbiu ir stiprybėmis, tačiau pabandant iššokti už galvose nusibrėžtų rėmų. Tikslinės investicijos, tikslinės subsidijos, nestandartinės pastangos, revoliucijos moksle ar talentus kaip magnetas traukiančioje gyvenimo kokybėje – viskas iš esmės tinkama, tereikia tartis, susitarti, pabandyti ir padaryti. Žinoma, ne viskas pasiteisins, bet vien gebėjimas mąstyti ir daryti kitaip savaime traukia žmones ir verslus.
Eimantas Kiudulas, Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
