Idėjų, kaip įamžinti prezidento Algirdo Brazausko atminimą, skolintis, atrodo, nereikės. Ypač šiuo metu, kol dar neatšalę jausmai ir kol amžinoji žvakelių ugnis tebenušviečia jo kapą.
Ir jeigu visoms toms idėjoms bus lemta išsipildyti, kai kuriems iš mūsų teks laimė gyventi Brazausko mieste, Brazausko gatvėje, mokytis Brazausko universitete, Brazausko auditorijoje, ilsėtis Brazausko parke, skirti pasimatymą ant Brazausko tilto, o kardinolams nieko neliks, kaip tik skaityti Šventąjį Raštą Brazausko „lempučių" šviesoje.
Lietuvos prezidento atminimo komisijos vadovas Česlovas Juršėnas patikina, kad jau parengtas paketas siūlymų Seimo valdybai ir Vyriausybei, tačiau pabrėžia, kaip svarbu šiuo atveju ir nepersistengti: „Manau, kad persistengti nereikia, tačiau iš visų sluoksnių entuziazmo yra tikrai nemažai. Po laidotuvių aš jau ne kartą buvau kapinėse ir kiekvieną kartą matau - pilna gėlių ir pilna žmonių. Eina ir eina. Vadinasi, jis iš tikro brangus daugeliui Lietuvos žmonių ir jį dauguma prisimena iš gerosios pusės. Gaila, kad mes jo netekome".
Tokio masto istorinę figūrą per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį laidojome pirmąkart. Įamžinimo rūpesčiai užgriuvo irgi pirmąkart per 20 nepriklausomybės metų.
Su pirmąja sunkaus uždavinio dalimi, laidotuvėmis, atrodo, mums pavyko susidoroti, nors ir sunkokai gaudėmės, kaip laidoti savo pirmąjį prezidentą, bet dabar, kai jis ramiai ilsisi prezidentų panteone, galime atsidusti: palydėjome gražiai, iškilmingai, nors saulėje ir nesužvilgo pasaulio pasiuntinių karūnos, nors mūsų Bažnyčia ir parodė akmeninį charakterį. Žinoma, to būtume galėję išvengti, jeigu mūsų prezidentas prieš palikdamas šią ašarų pakalnę, kaip kiti pasaulio didieji, būtų pasirūpinęs kai ką mums prisakyti testamentu. Tarkime, būtų paliepęs, kad jo kūnas būtų įneštas į savą Kaišiadorių bažnyčią, ir Bažnyčia būtų išsaugojusi savo jautrų „veidą", ir mums visiems dėl to būtų likę ramiau. Pavyzdžiui, prezidentas de Golis, nurodęs laidoti jį be oficialumų, į kapinaites buvo palydėtas vien artimųjų, bet užtat per laidotuves jau be jo valios gauste gaudė visos šalies varpai. Didesnes iškilmes sunku įsivaizduoti.
Dukrai nepatinka Stalingradas
Nepalengvino prezidentas mūsų gyvenimo ir dėl antrosios uždavinio dalies: nieko neprisakė tautai ir dėl atminimo įamžinimo. Kad iš netekties graudulio nepadarytume per daug ir netaptume juokingi, kas, beje, yra tas pat. Apsiribojo tik dukterimis. Paveldėjimo teise medikė Audronė Usonienė turės pasirūpinti Tūkstantmečio ąžuolynu, pernai pasodintu prie šeimos sodybos Švenčionių rajone, Laima Mertinienė - gimtuoju tėvo namu-muziejumi Kaišiadoryse. Kokią pareigą gavo Kristina Brazauskienė? „Jis man sakė: pailsėk. Tu taip sunkiai dirbai, nusipelnei gražaus poilsio, sakė jis", - “Respublikai" prisipažino prezidento našlė.
Tiesa, Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius pasakojo pernai suspėjęs dar su pačiu prezidentu aptarti muziejaus projektą: „Dėl jo tėvo namų panaudojimo nuvykome su tam tikru projektiniu pasiūlymu, jis perskaitė, sako, galiu ir dabar pasirašyt, bet buvo juodraštinis variantas ir mes atidėjome jį ateičiai. Deja, to mums nepavyko padaryti, nes po Naujųjų prezidentui smarkiai pablogėjo sveikata".
Prezidento duktė L.Mertinienė sako jau sutarusi su Kaišiadorių savivaldybe, kad tėvo valia muziejus jos senelių namuose, kurie jai sukelia vaikystės ir tėvo prisiminimus, bus. „Jis veiks edukaciniais pagrindais ir eilėmis ten nevaikščios, - aiškino ji, - tad samdyti žmogų specialiai nereikės". Tačiau, jos nuomone, vien Kaišiadorių per mažai - atminimo vieta turėtų būti ir sostinėje: būtina memorialinė lenta Valdovų rūmuose. „Būtų gražu, jei ji atsirastų, - kalbėjo prezidento dukra, - ir jei būtų kokia nors salė, skirta tėvui, nes Valdovų rūmams jis atidavė daug jėgų ir daug meilės, ėjo ir ėjo, net nepaeidamas, į juos". Pasiūlymas pavadinti prezidento vardu miestą L.Mertinienei sukelia juoką. „Negražu sakyti, kad jis juokingas, bet man jis kvepia tarybiniais laikais, kaip Stalingradas... Niekaip nesugalvoju, kaip jis turėtų vadintis... Man nelabai patinka šita mintis".
Programa “minimum" - konferencija
Prezidento atminimo komisijos vadovas Č.Juršėnas užtikrina, kad mokytis, kaip įamžinti vieną didžiausių pastarojo laikotarpio Lietuvos figūrų, netenka: „Pasaulis pilnas paminklų, ir pačių gražiausių, pagerbimo lentų, muziejų". Komisijos pirmininkas pasakojo, kad svarstomą paketą sudaro įvairūs tiek partijos kolegų, tiek visuomenės atstovų siūlymai - nuo paminklų statymo iki siūlymo paimti kelis hektarus žemės viename rajone A.Brazausko fondui, kurį žadama atgaivinti: „Susiklostė tam tikra siūlymų sistema pagal tai, kas turėtų juos įgyvendinti: partijos kolegos, savivaldybės ir valstybė, nes A.Brazauskas buvo valstybės žmogus, ir ne šiaip sau, o įžymus, viena reikšmingiausių XX-XXI amžiaus pradžios figūrų. Yra darbai, kuriuos galima ir reikėtų nuveikti iki prezidento gimtadienio rugsėjo 22-ąją ar iki mėnesio pabaigos, ir darbai, kuriuos galima ištęsti metams dvejiems, nes paminklas greitai neatsiranda - reikia laiko konkursui, reikia laiko jam pagaminti, pastatyti. Tai gali užtrukti ir iki prezidento 80-mečio, kuris bus 2012 metais".
Iš neatidėliotinų darbų Č.Juršėnas paminėjo konferenciją, skirtą A.Brazauskui ir jo veiklai kuriant demokratinę nepriklausomą Lietuvą; ji numatyta rugsėjo 25 dieną. Iki tos datos viena leidykla planuoja išleisti fotografijų albumą, kuris, jo nuomone, būtų graži dovana ir konferencijos dalyviams ir kitiems, kam brangus A.Brazauskas. Seimo valdyba svarstys ir pageidavimą suteikti A.Brazausko vardą vienai iš Seimo salių (A.Brazauskas jame dirbo nuo 1992 metų pabaigos iki 1997 metų pavasario).
Rokiškyje jau šį rudenį ketinama ant namo, kuriame gimė prezidentas, įrengti memorialinę lentą. Rokiškio rajono mero pavaduotojas Albinas Urbonas prisiminė ir piliečių norą prezidento vardu pavadinti gatvę, bet, anot A.Urbono, pakeisti gatvių pavadinimus kainuoja, o dvi naujas ministrų pirmininkų Vytauto Tumėno ir Vlado Mirono jau turi. A.Brazausko būtų trečia (beje, jis irgi dirbo premjeru). Yra minčių skirti vietos muziejuje, jeigu rastųsi ką eksponuoti, „jeigu artimieji ką nors dovanotų", nes didelių prezidento sąsajų su Rokiškiu nesą. Yra nuotraukų, padarytų jam lankantis Rokiškio rajone. Yra įrašai, rasti Rokiškio bažnyčios knygose, patvirtinantys, kad A.Brazauskas ten gimė ir buvo krikštytas. Sename mediniame name Laisvės gatvėje dabar gyvena viena šeima.
Danutė ŠEPETYTĖ
