Nuo kovo 1 dienos į kardiologus, oftalmologus, gastroenterologus ir kitus specialistus besikreipiantys ligoniai, jei neturės tinkamai užpildytų siuntimų, kuriuose nebus surašyti atlikti tyrimai ir pateikta kita būtina informacija, nebus priimami ir konsultuojami. Tokį nurodymą gydymo įstaigų vadovams davė Sveikatos apsaugos ministerija, motyvuodama noru sumažinti eiles pas gydytojus specialistus ir pagerinti paslaugų kokybę.
Gydymo įstaigoms nurodyta nuo kovo 1 dienos pacientų, kurių netinkamai užpildyti siuntimai, nepriimti ir nekonsultuoti.
Griežtins siuntimų tvarką
Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Jonas Narbutas sako, kad dabar gydytojams specialistams kai kurie gyventojai atneša siuntimus, kuriuose tėra tik vienas įrašas – „konsultacijai“.
Pacientą konsultuoti siunčiantys bendrosios praktikos gydytojai dažnai siuntime neįrašo tyrimų, kuriuos privalėjo jam atlikti, rezultatų. Todėl konsultantai siunčia ligonį atgal į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą arba siūlo jam atlikti reikiamus tyrimus vietoje, bet reikalauja susimokėti.
Taip pat pacientai siuntinėjami arba jų prašoma susimokėti už tyrimus ir tada, kai jie buvo padaryti prieš kurį laiką ir dabar rezultatai gali būti kitokie, kai specialistas abejoja pirminės sveikatos priežiūros įstaigos atliktų tyrimų duomenimis ir nori juos pakartoti.
J. Narbutas pabrėžė, kad šiuo atveju konsultantas privalo paskirti nemokamus tyrimus. Visais kitais atvejais, kai ligonis paduoda netinkamai užpildytą siuntimą, specialistas gali mandagiai paprašyti grįžti pas šeimos gydytoją ir pareikalauti, kad jis padarytų reikiamus įrašus.
„Iš tiesų yra problema dėl iš pirminio lygio pas mus ateinančių ne visai neištirtų ligonių. Tačiau sunkiai įsivaizduoju, kaip reikėtų išvaryti tokį žmogų. Juk jis nekaltas, kad šeimos gydytojas skubėjo ir siuntime nesurašė visko, ką privalėjo“, – sako Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoja Konsultacijų poliklinikai Ramunė Paliokaitė.
Ši ligonių ir gydytojų laukianti naujovė – tik viena iš Sveikatos apsaugos ministerijos numatytų eilių pas gydytojus mažinimo priemonių. Gyventojų skundų dėl ilgo laukimo patekti pas šeimos gydytojus ir konsultantus užversta ministerija patvirtino eilių gydymo įstaigose mažinimo planą ir jo privalės laikytis visos jai pavaldžios ligoninės bei poliklinikos.
Sveikatos apsaugos ministro įsakyme pavaldžioms įstaigoms pavedama atsakingai išanalizuoti informaciją apie pacientų eiles, jų susidarymo priežastis, galimybes šioms eilėms sumažinti. Gydymo įstaigų vadovams teks pasukti galvą, kaip pagreitinti gyventojų patekimą pas tuos šeimos gydytojus ir specialistus, pas kuriuos eilės ypač ilgos.
Įstaigų vadovai taip pat įpareigoti peržiūrėti patvirtintą pacientų registravimo tvarką, užtikrinti galimybę jiems nuolat užsiregistruoti pas bet kurį gydytoją, neriboti registravimosi terminų. Pakeista tvarka turi būti skelbiama gydymo įstaigoje pacientams aiškiai matomoje vietoje. Be to, gyventojams turi būti užtikrinta galimybė ūmiai susirgus patekti pas gydytoją tą pačią dieną.
Ilgį reguliuoja ir pacientai
Panevėžio konsultacijų poliklinikoje jau keleri metai, kai eilių pas gydytojus problema nebėra tokia opi kaip anksčiau. Įstaiga papildomai įdarbino specialistų, tarp jų ir vadinamųjų deficitinių – endokrinologų, kardiologų, oftalmologų ir kt.
Įstaigos vadovė R. Paliokaitė teigia pati kiekvieną pirmadienį peržiūrinti pacientų srautus. Jeigu pas kurios nors srities specialistus ilgėja eilės, jų prašo padirbėti šeštadieniais. Be to, nuolat peržiūrimi gydytojų darbo krūviai.
Jeigu ligoniui nėra svarbu, pas kokį jam reikalingos specialybės gydytoją konsultuotis, laukti reikia palyginti neilgai.
Pavyzdžiui, vasario 6-ąją buvo galima kitai dienai užsiregistruoti pas ortopedą, vasario 10 dienai – pas kardiologą, 17 dienai – pas alergologą, vasario 19 dienai – pas chirurgą.
Dermatologo konsultacijos reikėjo laukti keturias dienas, endokrinologo, ginekologo – savaitę. Kiek ilgiau – dvi savaites – reikėjo palaukti psichiatro konsultacijos, o pas psichiatrą-psichoterapeutą, nefrologą greičiausiai buvo galima patekti tik kovo 12-ąją.
Tačiau ligoniai dažniausiai nelinkę eiti pas bet kurį specialistą, Jų pasirinkimą lemia simpatijos ar antipatijos konkrečiam gydytojui, kitų pacientų atsiliepimai apie mediko profesinę kompetenciją, charakterį ir kt. Todėl visi specialistai neformaliai skirstomi į nepopuliarius ir populiarius.
Norint patekti pas pastaruosius, priklausomai nuo specialybės, reikia laukti mėnesį ar ilgiau. Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotoja Konsultacijų poliklinikai R. Paliokaitė nuolat pabrėžia, kad mažinti eiles pas specialistus trukdo ir pačių ligonių neatsakingumas.
Iš visų užsiregistravusiųjų į konsultacijas neatvyksta 10–30 procentų, t. y. 3–9 tūkstančiai gyventojų kiekvieną mėnesį. Pavyzdžiui, sausio mėnesį pas endoskopuotojus neatvyko net 35 proc., pas urologus – 20 proc. užsiregistravusiųjų. Patys neatsakingiausi yra urologų pacientai, o drausmingiausi – kardiologų.
Pasak vedėjos, nors gyventojai turi visas galimybes atšaukti registraciją tiek internetu, tiek telefonu, tiek apsilankę poliklinikoje, retas pasirūpina informuoti, kad neatvyks.
Tiesa, ligoniai pyksta, kad yra gydytojų, negerbiančių jų laiko. Tokie prie jų kabinetų laukiančius pacientus kviečia ne pagal talonuose nurodytą eilės numerį ir laiką, o iš vadinamosios gyvos eilės.
R. Paliokaitės teigimu, bus ieškoma ir kitų priemonių, kaip dar sutrumpinti eiles.
Kita vertus, Panevėžio teritorinė ligonių kasa mano, kad dalis gyventojų konsultantų kabinetų duris varsto be reikalo. Mat panevėžiečiai gauna dvigubai daugiau konsultantų paslaugų nei šalies vidurkis. Šiuo atžvilgiu Panevėžį lenkia tik Vilnius.
Įdarbino budinčius gydytojus
Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė teigia, kad sumažinti eiles taip, jog kiekvienas pacientas pas šeimos gydytoją patektų tą pačią ar jau kitą dieną, nerealu.
Vaikai pas pediatrą ar šeimos gydytoją vidutiniškai laukia 1–3 dienas, o suaugusieji pas bendrosios praktikos gydytoją – nuo 2 iki 14 dienų. Laukimo trukmė priklauso nuo šeimos gydytojo aptarnaujamos apylinkės dydžio, gyventojų amžiaus. Kaip žinia, senyviems žmonėms ir vaikams gydytojų paslaugų prireikia dažniau.
Vedėjos teigimu, staiga ir smarkiai sunegalavusieji pas gydytoją patenka be jokių eilių.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio, kad būtų užtikrinta skubi pagalba, įstaiga įdarbino budintį šeimos gydytoją, pediatrą ir terapeutą.
„Šeimos gydytojai, ypač šaltąjį sezoną, kai išauga sergamumas, fiziškai nebepajėgia priimti visų savo ligonių. Jie pervargę, nes būna, kad per dieną priima iki 40–50 pacientų. Norinčiųjų dirbti 1,5 etato krūviu nėra“, – kalbėjo direktorė.
Ilgiausios eilės poliklinikoje pas odontologus. Jų paslaugų gyventojams reikia laukti net iki poros mėnesių. Nenuostabu, kad apie 20 proc. prisiregistravusiųjų neatvyksta. Tačiau blogai, kad apie tai iš anksto nepraneša ir tokiu būdu pailgina eiles pinigų privatiems odontologams neturintiems gyventojams.
Daugiau galių šeimos gydytojams
Nuo šių metų gydytojai pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, jau gali išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių iki 6 mėnesių.
Panevėžio TLK vadovas J. Narbutas teigia, kad būdų mažinti eiles tikrai yra. Pavyzdžiui, diskutuojama apie tai, kad šeimos gydytojams, norint išrašyti pacientui tam tikrų kompensuojamųjų vaistų, nebereikėtų jo siųsti pas specialistą vien tam, kad šis patvirtintų.
„Toks siuntinėjimas tikrai nereikalingas, išskyrus tuos atvejus, kai šeimos gydytojas nėra visiškai tikras dėl gydymo arba žmogui reikia retų, labai brangių vaistų. Šeimos gydytojai kompetentingi parinkti vaistus“, – kalbėjo J. Narbutas.
Panevėžio TLK ministerijai siūlo keisti siuntimų pas specialistus tvarką. Pasak J. Narbuto, šeimos gydytojai galėtų valdyti dalį konsultacijoms skirtų lėšų. Jiems būtų skirtos tam tikros lėšos, priklausomai nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus, ir jie patys spręstų, kiek jų pasiųsti vadinamosioms paprastoms konsultacijoms, kai nereikia nuodugniau tirti.
Jeigu gydytojai neišnaudotų jiems skirto fondo, sutaupytos lėšos galėtų likti pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje.
Direktorius, paklaustas, ar nemano, kad šeimos gydytojai bus suinteresuoti neduoti siuntimų, atsakė, kad ne. Jo nuomone, gydytojai ligonius tik atsakingiau siųs pas konsultantus.
***
Išanalizavo situaciją Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atlikusi pacientų laukimo eilių analizę. Ji esą rodo, kad situacija iš tiesų prasta.
Ministerijos spalio 31 dienos duomenimis, 90 Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų pas apylinkės terapeutą žmonėms tekdavo laukti iki 8 dienų, 10 įstaigų eilės buvo dar ilgesnė, pacientas turėjo laukti 10 dienų.
Panašios eilės buvo ir pas apylinkės pediatrus. 107 įstaigose laukimas trukdavo iki 8 dienų.
Pas šeimos gydytoją 367 įstaigose galima buvo patekti ir tą pačią dieną arba laukti 10 dienų. Dar ilgesnės eilės prie gydytojų specialistų kabinetų. Pavyzdžiui, pas urologą teko laukti apie 20 dienų, panaši eilė buvo pas oftalmologus, kardiologus.
Sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis piktinosi, kad nenormalu, kai ligoniai, nerimaujantys dėl savo sveikatos būklės, turi savaitę, 10 dienų, o kartais dar ilgiau laukti priėmimo pas gydytoją. Toks laukimas esą jiems sveikatos neprideda.
Inga SMALSKIENĖ
