„Svarbiausias dalykas universiteto ateičiai yra mūsų siekis labiau integruotis į Lietuvos akademinę bendruomenę ir taip pat Lietuvos visuomenę“, – pirmadienį apsilankęs Vyriausybėje BNS sakė S. Ignatovas.
Buvęs Bulgarijos švietimo, jaunimo ir mokslo ministras S. Ignatovas EHU vadovauja nuo kovo. Jis sako sutinkantis, kad pastaruoju metu nepalankių ekspertų vertinimų sulaukusiam EHU reikalingi pokyčiai.
EHU 2017 metų pabaigoje sulaukė neigiamų Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) išvadų, dėl to šios aukštosios mokyklos dabartinis leidimas vykdyti studijas nustos galioti 2019 metų liepą. Numatoma, kad sustiprinęs akademinį ir mokslinį potencialą EHU galėtų teikti paraišką naujam leidimui.
„Tai nėra SKVC išradimai, tai yra dalis Europos švietimo reformos. Kas vyksta čia, pirmiausia buvo diskutuota Briuselyje ir po to visose Europos sostinėse, daug kur galima rasti tokių pat problemų. Rytų Europoje švietimo sistemų problema yra didelė fragmentacija, mus reikia labiau susitelkti“, – teigė S. Ignatovas.
Jis pasakojo, kad persitvarkydamas EHU, be kita ko, tikisi pritraukti kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų.
„Pristatysime naujas programas, taip pat pradėjome personalo vertinimo procedūrą, galbūt pradedant nuo rugsėjo ar spalio turėsime pirmuosius Lietuvos kolegas profesorius“, – sakė S. Ignatovas.
Anot jo, taip pat svarbi pokyčių krytis bus tarptautiškumo didinimas – pritraukiant tiek kitų šalių studentus, tiek dėstytojus.
„Universitetui labai svarbus didesnis tarptautiškumas, keitimasis idėjomis ir žiniomis labai padeda“, – teigė rektorius.
S. Ignatovas pabrėžė, kad EHU labai svarbus politinis palaikymas, tačiau svarbu ir atitikti SKVC keliamus reikalavimus.
„Kaip buvęs savo šalies švietimo ministras, aš žinau, kaip svarbu yra dabar reformuotis, nes ši reforma yra dalis Europos švietimo ir mokslo reformos – todėl mes norime atitikti reikalavimus“, – dėstė rektorius.
Egiptologas S. Ignatovas Bulgarijos švietimo, jaunimo ir mokslo ministro pareigas jis ėjo 2009–2013 metais.
EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.
Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.
SKVC pernai neigiamai įvertino EHU strateginį valdymą bei mokslo ir (arba) meno veiklą.
„Ekspertų nuomone, reikia aiškaus apsisprendimo tarp EHU kaip politinio projekto ir universiteto. Trumpalaikis finansavimas tinkamesnis politiniam projektui; pagrindinė EHU išliekanti rizika – tai universiteto finansavimas. Tokio modelio universitetas susiduria su sunkumais, kai reikia veikti teisinėje aplinkoje, kur reikalaujama, kad universitete būtų tiek vykdomas mokymas ir mokymasis, tiek vystoma tarptautinio lygio mokslinė veikla ir užtikrinama šių veiklų kokybė. Universiteto tvarumas tokiomis aplinkybėmis kelia abejonių, nes jo neįmanoma numatyti ir žinoti“, – paskelbė vertintojai.
Anot jų, universitetas neturi aiškios mokslo veiklos strategijos, egzistuoja strategijos dalys, ambicijų sąrašas be aiškaus strategijos valdymo ir finansavimo plano, kuris palaikytų mokslo veiklos augimą.
2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams.
