Madagaskaras mums atrodo egzotiškas ne tik gamtos turtais, bet ir unikalia kultūra bei kitokiu vietinių požiūriu į gyvenimą, šeimos santykius.
Santykinis vyrų ir moterų statusas visuomenėje. Neseniai šalyje buvo priimti įstatymai, pabrėžiantys vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą tam tikrose sferose. Pavyzdžiui, moterys, kaip ir vyrai, už tą patį darbą privalo gauti tokį patį užmokestį bei turi galimybę dalyvauti politiniame gyvenime. Nors nauji įstatymai pagerino moterų padėtį visuomenėje, vyrams Madagaskare kai kuriuose socialiniuose ir religiniuose vaidmenyse vis dar tiekiama pirmenybė.
Madagaskaras (nuotr. SCANPIX)
Moterys, paprastai, labai nežymiai didina šeimos pajamas ir kur kas dažniau linkusios pasitikėti vyrų gaunamomis pajamomis. Nepaisant to, kad moterys ir vyrai turi palyginti lygias teises, vyrams priimtina aprūpinti šeimą ekonominiu atžvilgiu, o moterys linkusios rūpintis namų ūkiu ir kitais buitiniais reikalais.
Santuoka. Tradicinė, civilinė ir bažnytinė santuokos yra priimtinos užpildžius prašymus bet kurioje santuokos registracijos vietoje. Žmonės, paprastai, nusprendžia susituokti, kai nori sustiprinti šeimyninius ir socialinius santykius. Santuokos struktūra atitinkamai keičiasi pagal socialinę ekonominę padėtį ir turi politinę reikšmę. Nors užregistruojama pakankamai daug tradicinių sąjungų, priskaičiuojama ne mažiau skyrybų. Susituokusių žmonių poroje gimę vaikai dėl šeimyninių įsipareigojimų iš dalies garantuoja santuokos tęstinumą.
Tam tikri santuokos papročiai yra būdingi tik atitinkamai etninei žmonių grupei. Pavyzdžiui, Betsileo genties žmonės gali susituokti tik tada, kai sutuoktiniais yra patenkinti bent trijų šeimos kartų atstovai. Labai dažnai konsultuojamasi su astrologais, kad šie parinktų palankias dienas vedyboms. Bara genties atstovai neprieštarauja santuokai tarp giminių ir šeimoje senelė gali nurodyti kas iš jos vaikų turėtų susituokti su kitais giminės nariais. Kai tik senelė miršta, santuoka turi būti įvykdyta, norint išvengti protėvių pykčio. Bara genties atstovai prieš vestuves visada aukoja karvę. Dar viena gentis, Sakalava, nevykdo jokių ceremonijų, ir susituokusiais laikomi kartu gyventi pradėję žmonės.
Madagaskaras (nuotr. SCANPIX)
Iki kolonijinio Madagaskaro laikais daugpatystė buvo laikoma sėkmės ženklu. Šiuo metu saloje tokia institucija taip pat egzistuoja, kai kurie vyrai turi po dvi ir daugiau žmonų. Daugelyje Madagaskaro rajonų 50 proc. vyrų gyvena tokioje santuokoje.
Skyrybos Madagaskare taip pat dažnas atvejis. Vietos gyventojai malagasiai išsiskiria dėl įvairiausių priežasčių, kaip antai, sutuoktinio neištikimybė, vienos kurios nors pusės pareigų nevykdymas (pavyzdžiui, vyras neuždirba pinigų arba žmona neadekvačiai rūpinasi namų ūkiu ir t.t.). Skyrybų metu visas santuokoje įgytas turtas dalinamas po lygiai.
Madagaskaras (nuotr. SCANPIX)
Šeimos branduolys. Jis paprastai susideda iš vyro, žmonos ir vaikų, beje, ne tik savų, bet jeigu yra ir iš kitos santuokos. Labai dažnai Madagaskare šeimos branduolį sudaro vieniša motina ir jos auginami, auklėjami vaikai, tačiau kur kas rečiau rastumėme vienišą tėvą su vaikais. Kartais šeimos branduolį sudaro ne tik tradicinė šeima bet ir jos artimieji, įskaitant nevedusius vaikus, senelius ir jų auklėjamus anūkus. Tekėdama moteris dažniausiai palieka savo namus ir persikelia į vyro šeimos namus.
Namų ūkio darbai skirstomi visiems šeimos nariams atitinkamai pagal amžių ir lytį. Vaikai nuo mažens mokomi nešti vandenį, rinkti malkas, moterys linkusios atlikti namų ruošos darbus, t.y. skalbti, tvarkytis, gaminti maistą, apsipirkinėti, tuo tarpu vyrai valdo profesinę sferą, dažnai ūkininkaudami ar žvejodami toli nuo namų.
Madagaskaras (nuotr. SCANPIX)
Palikimas. Remiantis įprastinėmis palikimo taisyklėmis, žemė ir namų ūkis atitenka vyriškosios lyties vaikams, o įvairūs namų ūkio apyvokos daiktai, įrengimai ir papuošalai atitenka moteriškosios lyties vaikams. Nors pagal įstatymus, tiek moterys, tiek vyrai turi lygias teises į paliktą turtą, tai įrodyti teisiškai daugeliui Madagaskaro gyventojų paprasčiausiai per brangu. Mirus tėvui, žemė tiesiogiai atitenka sūnums, o dukterys paveldi žemę tik tuo atveju, jei šeimoje sūnaus nėra arba jis yra miręs.
Rūpinimasis vaikais. Nors vaiko auginimas ir auklėjimas labai priklauso nuo geografinės padėties, tam tikros tautinės grupės turi nusistovėjusias auklėjimo normas, būdingas tik tai grupei žmonių. Ką tik gimę kūdikiai laikomi namuose apie 7 dienas, per kurias švenčiamas naujos gyvybės atėjimas į pasaulį. Pirmosiomis dienomis kūdikis miega su motina, vėliau, kai apsipranta su aplinka, kartu su broliais ir seserimis.
Vaikų auginimas ir išmokslinimas. Svarbiausi už tai atsakingi žmonės yra vaiko motina ir /ar tėvas. Tačiau dauguma vaikų nuo mažens gali būti auklėjami ir kitų artimųjų, tokių kaip senelių, tetų ar dėdžių. Jeigu tėvai yra nepajėgūs auklėti ar mokyti vaiko, ši pareiga paprastai tenka vyresniesiems šeimos nariams, broliams ar seserims. Nuo ankstyvo amžiaus vaikai yra mokomi kaip reikėtų elgtis, ir kaip elgtis nedera. Jiems pasakojamos istorijos apie nepaklusnius vaikus, kuriuos už netinkamą elgesį prakeikė jų tėvai. Tokiu būdu stengiamasi išsaugoti paveldėtą auklėjimo supratimą ateinančioms kartoms.
Madagaskaras (nuotr. SCANPIX)
Išsimokslinimas nuo 6 iki 14 metų yra privalomas. Tačiau jis kur kas sunkiau prieinamas atokesnėse vietovėse, kur vaikai yra priversti padėti tėvams nudirbti ūkio darbus. Mokymasis iš vyresniųjų ir jų išminties studijavimas yra labai vertinamas, kartais net prilyginamas žinioms, suteikiamoms mokyklose. Iš vaikų tikimasi, kad jie gerbs vyresnius žmones ir puoselės bei pratęs protėvių tradicijas. Blogas vaikų elgesys dažnai siejamas su vaiko prigimtimi ir likimu. Jeigu vaikas gimsta su „blogu likimu“, kreipiamasi į pranašautoją, kad jis jį pakeistų.
Aukštasis mokslas. Aukštasis išsilavinimas priklauso nuo šeimos galimybių ir gyvenamosios vietos. Laipsniškas išsilavinimo galimybių plėtimas, nuo 1966 metų iki 1991 metų, pakėlė salos gyventojų raštingumo lygį pakilo nuo 38 % iki 80%. Dar 1972 metais po švietimo reformos tik nedaugelis studentų galėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir netgi su diplomu sunkiai surasdavo darbą. 1990 metais 5 proc. studentų galėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą. Nepaisant pagrindinių reformų, nacionalinės išlaidos skirtos studentų mokslui nuo 33 proc. smuko iki 20proc., o 1993 metais 95 proc. likusių išlaidų buvo skiriamos atlyginimų apmokėjimams.
Priklausomai nuo tautinių grupių egzistuoja skirtingos etiketo normos, bet pagrindiniai nuostatai yra pripažįstami daugelio tautų. Išskyrus gerbtinus svečius, kai vyriškosios ir moteriškosios lyties atstovai valgo kartu, pirmiausia aptarnaujami vyriausi vyrai, jiems duodamas „geriausias kąsnis“. Jei moterys ir vyrai valgo atskirai taip pat pirmiausia aptarnaujami vyriausi žmonės. Toks elgesys labai būdingas ceremonijų bei švenčių metu ir ne toks priimtinas kasdieninėje praktikoje. Buitiniame gyvenime pirmoje eilėje aptarnaujami jauniausi šeimos atstovai. Iki 1960-ųjų buvo priimtina valgyti iš bendro puodo, tačiau vėliau dauguma tautų priėmė vakarietiškas elgesio normas
Religijos ir tikėjimai. Apytiksliai 52 procentai žmonių išpažįsta vietinį tikėjimą - tenykštį malagasių, 41 procentas gyventojų yra krikščionys (apytiksliai vienodai tiek Romos katalikų, tiek protestantų), 7 proc. gyventojų - musulmonai. Vis dėl to dauguma žmonių išpažįsta krikščionių ir musulmonų tikėjimų kombinaciją.
Šventieji. Šventieji religijos atstovai skirstomi į pranašautojus, tradicinius gydytojus ir/ar astrologus. Ligos, nelaimės, finansiniai sunkumai ir kitos problemos dažnai siejami su karma, protėvių nepasitenkinimu ir prakeiksmais. Likimą gali kontroliuoti ar pakeisti šventieji.
Madagaskaras (nuotr. SCANPIX)
Ritualai ir šventosios vietos. Laidojimo vietos yra svarbi Madagaskaro kraštovaizdžio dalis. Naudojamos laidojimui medžiagos priklauso ne tik nuo regiono, bet ir nuo laiko ir pinigų. Kai kurios kapavietės gali atsieiti brangiau nei visas namų ūkis ir kiekvienas kapas atspindi mirusiojo privilegijos lygį. Dažnai mirusieji yra laikinai palaidojami netoliese jų namų. Kartais jie ten užsilieka kelerius metus, per kuriuos suyra kūnas, o mirusiojo kaulai suvyniojami naujame šyde ir perkeliami į protėvių kapą. Seniau vaikų kaulai būdavo laidojami tėvo ar motinos kape. Protėvių kapas laikomas šventa vieta.
Mirtis ir pomirtinis gyvenimas. Madagaskaro gyventojų manymu, miršta tik žmogaus kūnas, o ne siela. Velioniai – gyvi, tik jie persikelia į kitą vietą. Todėl jų nereikia bijoti, negalima ignoruoti ar pamiršti. Malagasiai tiki, kad mirę artimieji padeda gyviesiems ir šeimos gerovė priklauso nuo jų. Miręs asmuo vadinasi “razana" ir Madagaskare populiarus palinkėjimas “Tegu tau padeda Dievas ir razana“.
