Tikėtina, kad net tokias prabangių drabužių vitrinas nemaža dalis lietuvių yra matę tik per televizoriaus ekraną ar viešėdami didmiesčiuose. Mažesniuose miestuose tokių parduotuvių nėra, nes paprasčiausiai nėra pinigingų pirkėjų. Žinoma, toli gražu ir ne visi vilniečiai skęsta prabangoje. Vis dėlto faktai kalba už save. Kol skurdesni žmonės pietus atsineša iš namų, Vilniuje prie brangių kavinių net rikiuojasi eilės. Ir išleidžia žmonės kasdieniams pietums daugiau nei penkis eurus. Padoresnio būsto nuoma prasideda nuo trijų šimtų eurų, sostinėje brangesnis net benzinas. Tačiau ir atlyginimai – kone dvigubai didesni. Jauni žmonės čia gyvenimu nesiskundžia.
Visai kitoks vaizdas Panevėžyje. Gatvės apytuštės. Žmonės liūdnai juokauja – penktas pagal dydį Lietuvos miestas pamažu virsta Pasvaliu, o bankai priiminėja ne indėlius, bet užversti klausimais, ką daryti ruošiantis emigruoti. Čia ir vėl faktai kalba už save. Tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ duomenimis, neįtraukiant mokesčių už komunalines paslaugas, statistinė vilniečių šeima per mėnesį išleidžia beveik 500 eurų. O Panevėžyje padėtis liūdniausia. Žmonės pirkiniams tegali skirti 250 eurų. Žmonių nuotaikos akivaizdžiai kitokios nei Vilniuje. Miestas merdi.
Nausėdos teigimu, dėl to, kad regionai neauga nuosekliai, kalta Vyriausybė, ir ne tik ši, bet ir visos buvusios. Problema tęsiasi metai iš metų, visi nori investicijų, tačiau nežino kaip jų pritraukti.
Merai atkerta, kad sustabarėjusi visa biurokratinė sistema.
Ekspertai pabrėžia, kad dažnai darbuotojams tereikia gerų sąlygų. Tada geri specialistai važiuotų ir į regionus.
Pabrėžiama, kad į pabaigą keliauja ir europinės paramos ciklas, tad nesiėmus priemonių dabar, ateityje prikelti regionus bus vis sudėtingiau.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
