Į pabaigą artėjantis brandos egzaminų maratonas ne visiems abiturientams buvo sėkmingas - rezultatai rodo, kad dalis mokinių išlaikė ne visus mokyklinius egzaminus. Psichologai akcentuoja, kad nesėkmę patyrusiam vaikui yra itin svarbus artimųjų palaikymas, kuris padėtų suvokti, jog egzaminai - tik žinių patikrinimas, nesugriaunantis viso gyvenimo.
„Blasas.lt“ paklausė vilniečių gatvėje ar blogai išlaikyti egzaminai nesugadina gyvenimo. Videointerviu žiūrėkite straipsnio pabaigoje.
Nuo gegužės veikia nemokama pagalbos telefono linija, kuria mokiniams teikiama informacija apie egzaminus, specialistai konsultuoja, kaip suvaldyti stresą. Per dieną šios linijos darbuotojai sako sulaukiantys nuo 30 iki 90 skambučių, bet nė vieno iš jų - beviltiško.
„Daugiau mokinių skambina prieš egzaminus, o ne po. Mokyklinius egzaminus jie galės perlaikyti pakartotinės sesijos metu, gal todėl net jei nepasisekė, labai didžiulės įtampos dėl to nejaučia. Be to, dauguma rinkosi laikyti daugiau egzaminų nei reikia atestatui. Ir jei vieno iš kokių keturių pasirenkamųjų neišlaikė, pavyzdžiui, informatikos, apie tai net nebus įrašo atestate, nes jam gauti pakanka išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir du pasirenkamuosius egzaminus“, - aiškino telefono linijos vadovė Živilė Sabaliauskienė.
Pasak jos, nemažai skambinusiųjų buvo tik po lietuvių kalbos valstybinio egzamino, kurie klausė, kas bus, jei neįrašė tiek žodžių, kiek reikėjo, kaip tai atsilieps vertinimui ir panašiai. Tačiau tokių, kurie jaustųsi visai prastai, nebuvo.
„Iš skambučių supratome, kad šiais metais egzaminai buvo gana „įkandami“ ir ypatingo streso mokiniams nesukėlė“, - sakė Ž. Sabaliauskienė.
Ji spėjo, kad liūdnesnių skambučių gali padaugėti po to, kai bus paskelbti valstybinių egzaminų rezultatai.
Iš kur spaudimas?
Vis dėlto egzaminų maratonas neabejotinai sukelia stresą ne tik abiturientams, bet ir mokytojams bei tėvams.
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichologė Ina Vasilienė sako, kad abitūros egzaminų baimę jaučia net į ją besikreipiantys dešimtokai ar vienuoliktokai.
„Jau dešimtokai sako, kad bijo egzaminų - kalba apie tai, kad mokytojai spaudžia mokytis, gąsdina, kad antraip egzaminų neišlaikys. Labiausiai kamuojasi tie, kurie mokosi gimnazijose, kur yra ir didžiulė tarpusavio konkurencija“, - sakė psichologė.
Nenorėjusi skelbti savo vardo vienos uostamiesčio mokyklos lietuvių kalbos mokytoja pasakojo, kad prieš egzaminus ne mažiau jaudinasi ir mokytojai, todėl esą kartais gal ir pasako žodį „aštresniu“ tonu. Pasak jos, pagrindinė mokytojų streso priežastis - jų darbo sutapatinimas su mokinių egzaminų rezultatais. Esą kai kuriose mokyklose vyrauja nuomonė, kad jei mokinys prastai išlaikė egzaminą, vadinasi, blogas mokytojas.
„Aitvaro“ gimnazijos direktorė Irina Fiodorova teigė, kad kiekviena mokykla analizuoja savo mokinių egzaminų rezultatus, tačiau tai dar nereiškia, kad administracija dėl blogų balų spaudžia mokytojus, o šie - vaikus.
„Be abejo, lengvabūdiškai žiūrėti į egzaminus negalima, nes tai - ne vienerių metų ir vaiko, ir mokytojo darbo rezultatas, o savo rezultatus analizuoja kiekviena įstaiga ar įmonė. Bet gąsdinti? Juk dėl to, kad kokios nors mokytojos mokiniai neišlaikė egzamino ar išlaikė jį labai gerai, direktorė jai nei sumažins, nei pakels atlyginimą“, - sakė pedagogė.
I. Fiodorova tvirtina negirdėjusi ir atvejų, kad mokytojai gąsdintų vaikus.
„Nežinau, ką kalbą psichologai, bet netikiu, kad mokytojai spaudžia mokinius. Jei taip būtų, tėvai netylėtų - praėjo tie laikai, kai visi visko bijojo. Jeigu mokytojas kažką ne taip pasakė, tėvai gali kreiptis ir į mokyklos administraciją, ir į kitas instancijas. Bet nesu girdėjusi, kad būtų tokių skundų“, - aiškino ji.
Direktorė svarstė, jog galbūt tie mokiniai, kurie patys stengiasi labai gerai mokytis, kad galėtų įstoti į auštąsias mokyklas, ir pervargsta psichologiškai.
„Aukštosios mokyklos reikalauja atitinkamų balų, todėl vaikai ir stengiasi kiek gali. Bet gal tokiu atveju žvilgsnį reikėtų kreipti ne į mokytoją, o į aukštąsias mokyklas, jų nustatytą priėmimo tvarką?“, - kalbėjo I. Fiodorova.
„Išeičių daug“
Psichologė I. Vasilienė pastebi, kad yra mokyklų, kuriose vaikų orientacija į gerą pažymį ir jų reitingavimas prasideda jau pradinėse klasėse, o pažymys kartais tampa net svarbesnis už žinias. Tik paskui pamatoma, kad yra galybė kitų savybių - bendradarbiavimas, pykčio nebuvimas, iniciatyvumas, kurios daug svarbesnės, bet nebuvo ugdomos.
Psichologai ragina nesusitapatinti su pažymiu ir suprasti, kad egzaminai tėra žinių patikrinimas. Jie nėra visą tolesnį gyvenimą nulemiantis įvykis, jų neišlaikius gyvenimas nesugriūva. Akcentuojama, kad tarp savo pažįstamų mokiniai atras tokių, kurie nors mokėsi prastai, bet šiuo metu yra laimingi, ir atvirkščiai.
„Dažnai gavę prastus balus ar neišlaikę egzamino mokiniai išplečia nesėkmės zoną, ima galvoti, kad jis yra nevykėlis. Tačiau kiek yra baigusiųjų mokyklą su pagyrimu, kurie yra baikštūs, neiniciatyvūs“, - pastebi I. Vasilienė.
Anot psichologės, ir neišlaikius egzamino visada lieka dar daug galimybių, iš kurių galima rinktis. Ji sako, kad tokiu atveju svarbiausia neužsidaryti savyje.
„Svarbiausia - kalbėtis su tėvais, su artimaisiais. Ką daryti, jei tėvų palaikymo nėra? Tokiu atveju ieškoti draugų ar kitų žmonių, kuriems galėtų išsipasakoti, stengtis nebūti vienam ir nesigraužti“, - pataria ji.
Anot psichologės, jei vaikas sulaukia palaikymo šeimoje ar mokykloje, jo atžvilgiu nėra per didelių lūkesčių, dėl blogo pažymio jis labai neišgyvena.
„Tėvai iliuzijas turėtų pasilikti sau ir stengtis nemoralizuoti, neauklėti, bet pastiprinti savo vaikus. Net aštuoniolikmečiams jie vis dar yra tie žmonės, kurių vertinimas - svarbiausias“, - sakė I. Vasilienė.
Laima ŠVEDAITĖ
