Eglė Šidlauskaitė dar magistrantūros studijų metu (jas VDA Kauno fakulteto Stiklo ir keramikos katedroje baigė 2014 m.), susidomėjo keramikos ir garso, išgaunamo šiuolaikinių technologijų pagalba, analize. Šioje, pirmojoje personalinėje parodoje „Prakalbintos puodynės“ ji pristato interaktyvaus pobūdžio kūrinį, kuriame siekė sujungti keramikos medžiagiškąsias savybes ir garsą.
Eksponuojamos lėkštės bei puodynių rinkinys – tai šio projekto įrankiai, kurių pagalba ilgų ieškojimų eigoje pavyko užfiksuoti ant medžiagiško paviršiaus paliekamus rezonansinio garso ženklus. Rezonansinis garsas, išgautas įvairių formų puodynių ertmėse buvo fiksuojamas lėkščių bei plokščių paviršiuose. Taip nematomas garsas, tiksliau garso bangos, paverstos matomomis tikrovėje, pasitelkiant audio technologijas ir keraminių medžiagų savybes.
Ekspoziciją sudaro garso atspindžiu, garso bangų dekonstravimu dekoruotų lėkščių ir interaktyvių puodynių kompozicija. Į puodynės vidų įdėjus mikrofoną, jis ima skleisti garsą, kaskart skirtingą, priklausomai nuo puodynės dydžio, kaklelio pločio. Tuo pačiu metu ant balta glazūra dengtų keramikos paviršių fiksuojami garso bangų skleidžiami vizualiniai ženklai, akimirksniu susivedantys į ritminiai susidėstančius vaizdinius, primenantys tai nupjauto medžio rieves, tai tekstilės audinio faktūras, tai dar kitokius, žiūrovo vaizduotėje kilusius fizinę tikrovę primenančius motyvus.
Parodoje, dalyvaujant žiūrovui, vyksta procesas, kurio metu garso bangos virsta vaizdiniu. Tai tarsi kupinas mistikos ritualas, prakalbinant, iš pirmo žvilgsnio, nebylius indus ne tik garsine, bet ir vizualia raiška.