Pergalė prieš krizę dar nepaskelbta
Stiprėjant ES ekonomikai, eurui kylant kitų valiutų atžvilgiu, finansų rinkų dalyviai tikėjosi, jog itin optimistines nuotaikas netruks nuraminti Europos centrinis bankas (ECB). Tačiau šios institucijos vadovas Mario Draghi tik dar labiau kursto ugnį. Vien po jo kalbos, pasakytos praėjusią savaitę spaudos konferencijos metu, buvo užfiksuotas per pastaruosius 1,5 metų didžiausias euro šuolis aukštyn JAV dolerio atžvilgiu.
M. Draghi teigimu, ECB kol kas negali pasigirti, kad krizė jau visiškai įveikta, tad nėra priežasčių ekonominio skatinimo programą užbaigti anksčiau. Infliacijos rodiklis nesiekia numatyto 2 proc. lygio ir nepanašu, kad artimiausiu metu jį pasieks – reikalingas dar tvirtesnis ekonomikos augimas. Nepaisant iki šiol ūkio demonstruojamų rezultatų, ECB nesitiki, kad užsibrėžtas infliacijos tikslas bus pasiektas iki 2020 m.
Tai lemia, kad ekonomikos skatinimo programos neplanuojama stabdyti anksčiau šių metų rugsėjo. Šiuo metu kas mėnesį išperkama skolos vertybinių popierių už 30 mlrd. eurų. „Bloomberg“ ekonomistai skaičiuoja, kad ES produkcijos atotrūkis nuo potencialo siekia 0,30 proc. – vadinasi, išnaudojamos beveik visos galimybės. Žinant šį faktą peršasi mintis, kad esant tokiai situacijai tolesnis ekonomikos skatinimas mažai gali prisidėti prie infliacijos didinimo.
ECB vadovas taip pat akcentavo, kad dabartinis euro ir JAV dolerio kursas, kuris yra aukščiausias per paskutinius trejus metus, gali daryti įtaką ekonominiam nestabilumui ir reikalauja didesnio dėmesio iš ECB narių. Vis dėlto, užbėgdamas spekuliacijoms už akių, M. Draghi atkreipė dėmesį, kad ECB nesiekia valiutos kurso pokyčių ir vertina tik daromą įtaką infliacijai.
Žodžių karas tarp didžiausių ekonomikų atstovų
Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė, kad silpnas doleris yra kaip tik tai, ko reikia JAV prekybai pataisyti. Ne paslaptis, kad to siekia ir dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto, finansų rinkos į šį komentarą sureagavo labai jautriai – JAV doleris nukrito daugiausia per paskutinius 10 mėn. M. Draghi spaudos konferencijoje nepraleido progos išsakyti nepasitenkinimo JAV iždo sekretoriaus žodžiais – jis esą žaidžia valiuta, nesilaikydamas pasaulio lyderių susitarimų laikytis atokiau nuo intervencijų į valiutas, siekiant jas nuvertinti konkurenciniais tikslais.
Į padėtį atkreipti dėmesį suskubo Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde, akcentavusi, kad JAV dolerio vertę turėtų nustatyti rinka, paklausa ir pasiūla, o ne vienas ar kitas šalies atstovas. Pasak jos, dabar tikrai nėra tinkamas laikas pradėti valiutų karus tarp valstybių. Pasirodė ir kitų žinučių, primenančių, kad pasaulyje egzistuoja ne tik JAV ir ES. Daugelis valstybių esą galėtų pasekti JAV pavyzdžiu ir įsitraukti į valiutų karus, bet tai tik padidintų nestabilumą ir apsunkintų ekonominę situaciją.
Nepaisant to, būtent JAV dolerio nuvertėjimas ir valiutų karų baimė skatina investuotojus perkelti savo lėšas į brangiuosius metalus ir kitas saugiomis laikomas priemones. Nuo gruodžio vidurio, kai dolerio vertė euro atžvilgiu nukrito daugiau nei 5 proc., o auksas per tą patį laiko tarpą pakilo net 9 proc.
Stiprus euras – grėsmė ekonomikai
Stipri valiuta – pagrindinis indikatorius, kad matysime mažą infliaciją ar net jos nebuvimą. Kuo namų valiuta stipresnė, tuo gamintojų produkcija brangesnė, tuo labiau traukiasi eksportas ir didėja importas. Tai nulemia neigiamą prekybos balansą ir augančią skolą. Žinant šiuos ekonomikos dėsnius, nesunku suprasti, kad euro stiprėjimas pakištų koją ECB iškeltam infliacijos tikslui. Vien per pastaruosius metus euras JAV dolerio atžvilgiu ūgtelėjo daugiau kaip 15 proc. Tiesa, ING ekonomistai skaičiuoja, kad dabartinis šių valiutų kursas dar nepasiekė žalingo Vokietijai lygio – 1,35.
Tikimasi, kad ECB iki kovą planuojamo susitikimo savo retorikos nepakeis, nebus priimti ir nauji sprendimai, bus laikomasi senosios linijos, o skatinimo programa baigsis kartu su šiais metais. Manoma, kad ECB kels savo bazinę palūkanų normą 2019 m. pirmąjį arba antrąjį ketvirtį – tada, kai infliacija pati save galės išlaikyti arti norimo 2 proc. lygio.
Eglė Džiugytė, „Danske Bank“ vyresnioji dilerė
