Patį mokestį vadinti visuotiniu kol kas būtų per drąsu, nors žemyn leidžiama neapmokestinamoji kartelė jo mokėtojų skaičių padidintų net apie 10 kartų iki 37 tūkst. asmenų. Nuleista neapmokestinamojo dydžio kartelė ne tik smarkiai padidins mokesčio mokėtojų skaičių, bet kartu atsiras įvairių, iki tol nepasitaikiusių atvejų, kuomet gali kilti klausimų, kaip turi būti taikomas įstatymas.
Į potencialių mokesčių mokėtojų grupę žvelgiant dar įdėmiau, darosi tik įdomiau.
Pirmiausia į akis krenta tai, kad NT mokesčio atveju, santuoka yra neginčytinas pliusas, nes vienam žmogui taikant 100 tūkst. ribą, sutuoktiniams ji automatiškai padvigubėja iki 200 tūkst. eurų. Tačiau ši riba galioja tik po santuokos įsigytam nekilnojamam turtui. Tuo tarpu nesusituokęs NT savininkas būtų apmokestintas jau nuo 100 tūkst. eurų. Vienišumas ar sutuoktinio statuso neturėjimas tampa dideliu mokestiniu minusu ir tiems tėvams, kurie vieni ar nesusituokę augina vaikus, kadangi šeimos gyvenamajam būstui greičiausiai būtų pritaikyta tik 100 tūkst. eurų riba.
Tikrai nenustebintų, jei vieni gyvenantys asmenys, našliai, vienišos motinos ir tėvai pasijustų diskriminuojami, kadangi esant toms pačioms sąlygoms, susituokusiems asmenims, turintiems bendrą būstą, mokestinė našta gaunasi akivaizdžiai mažesnė.
NT mokesčio išplėtimas iš esmės apimtų Vilnių ir sparčiai besivystančius šalies kurortus. Ir čia atsiranda dar vienas niuansas: dėl išorinių faktorių ir padidėjusio vietos patrauklumo turimo būsto vertei šovus į viršų, jo savininkas atsiduria gretose tų, kuriems teks mokėti NT mokestį. Pripažinkime: Lietuvoje neturime tokios išsivysčiusios ir stabilios ilgalaikės nuomos rinkos, kad NT mokesčio mokėtojais pretenduojantiems tapti vyresnio amžiaus žmonėms, nepilnamečius vaikus auginantiems vienišiems tėvams ir motinoms lengva širdimi galėtume pasiūlyti tiesiog...pasikeisti būstą.
Neteisingai apmokestinami gali pasijusti ir tie, kurie pirmąjį būstą perka už banko suteiktą paskolą. Juos ir taip slegia dešimtmečius trunkantys finansiniai įsipareigojimai, iki kurių įvykdymo būstas bus įkeistas bankui. O čia dar gali tekti susimokėti ir NT mokestį.
Tai, kad dalis NT bent jau Vilniuje yra registruota ir nepilnamečių vaikų vardu, paaiškėjo „netikėtai“: pernai sostinėje pertvarkius atliekų išvežimo tvarką pajamų negaunantys vaikai gavo...sąskaitas už atliekų išvežimą. Panašu, kad ir jie pretenduoja tapti visateisiais mokesčio mokėtojais, nes yra NT savininkai su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, Vis dėlto, šioje vietoje įsijungia Civilinio kodekso nuostatos, kad turtą, kuris priklauso nepilnamečiui vaikui, tvarko tėvai. Vadinasi, tėvams tenka ir pareiga už vaiką sumokėti NT mokestį, o išimčių NT mokesčio įstatyme nepilnamečiams savininkams bent kol kas nėra numatyta.
Ir šioje vietoje galimas dar vienas įdomus atvejis, kai vienišam tėvui ar motinai, auginančiam tris ar daugiau vaikų arba neįgalų vaiką, taikoma padidinta neapmokestinama riba, tačiau jeigu tokios šeimos gyvenamasis būstas priklausys nepilnamečiui vaikui – turtas bus apmokestinamas nuo įprastinės ribos, tai yra 220 tūkst. eurų dabar arba 100 tūkst. eurų, kaip pasiūlė Vyriausybė.
Atrodytų problemos sprendimas paprastas: perrašyti vaiko turtą tėvams. Tačiau Civilinis kodeksas nustato, kad nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto, o ir apskritai jis negali būti perleidžiamas kitiems asmenims be išankstinio teismo leidimo.
Taigi, ar verta lošti loterijoje ir perrašyti savo NT kitiems asmenims, kad mokesčio mokėti netektų? Nebent jeigu mėgstate didelį adrenaliną ir nenuspėjamą riziką. Pirmiausiai, turto perrašymu realiai yra perleidžiamos nuosavybės teisės į patį turtą. Taip pat dovanojant turtą jo gavėjui gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Na ir trečia, įvairūs turto „perrašymai“ gali susilaukti Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio – ji turi teisę neatsižvelgti į formaliai sudarytus sandorius ir apmokestinti asmenį, jeigu vienintelis tokių sandorių tikslas yra mokesčio išvengti.
