Teismo pranešime rašoma, kad: „2017 m. spalio 30 d. pirmos instancijos teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą E. D. ir įpareigojo jį per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos namą nugriauti. Teismas tokį savo sprendimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nustačiusi statybos pažeidimus, prieštaraujančius teisės aktams, negalėjo išduoti E. D. leidimo statyti naują statinį saugomoje teritorijoje. Panevėžio apygardos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka, laiko ją nemotyvuota ir nepagrįsta bylos įrodymais“, – skelbiame pranešime.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų E. D. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neištyrė ir neįvertino bylos įrodymų, tarp kurių ir projektuotojo pateiktas paaiškinimas bei jo atlikto šlaito nuolydžio apskaičiavimas.
Be to, žemesnysis teismas neatsižvelgė ir į teisės normų, reglamentuojančių statybą, liberalizavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad pagal ginčijamo statybos leidimo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas valstybės saugomoje teritorijoje yra neleistina tam tikro ploto ir tūrio statinio statyba.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad priešingai, Saugomų teritorijų įstatyme nėra nustatyti leistinų statyti statinių plotai, aukštingumas, užstatymo plotas ar intensyvumas. Be to, įstatymo nuostatos leidžia numatytais atvejais statybai parinkti ir kitą vietą, nei buvusi senų statinių vieta asmeniui nuosavybės teise priklausančiame sklype.
Skundus nagrinėjęs teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams masto, kaip ir netyrė statybos padarinių šalinimo pasekmių – valstybei galinčios atsirasti pareigos atlyginti E. D. padarytą žalą.
Apygardos teismas pažymėjo, kad apeliantui E. D. pagal skundžiamą teismo sprendimą tenka iš esmės visa pastato nugriovimo finansinė našta, o tai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą yra neproporcinga priemonė.
Išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, Panevėžio apygardos teismas nutarė pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti, nes dėl padarytų pažeidimų šio teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Tv3.lt primena, kad speciali aplinkos ministerijos sudaryta komisija 2016-ųjų gegužę tyrė pažeidimus Pavilnių regioniniame parke. Jie nustatė, kad E. Dragūno namo tūris buvo padidintas 15,9 karto, o leidimas statyboms buvo išduotas 2015-ųjų spalį. Be to, saugomų teritorijų įstatyme yra nuostata, jog draudžiama statyti statinius arčiau 50 metrų nuo šlaito, tačiau E. Dragūno atveju šlaitas yra už vos 11,44 metrų. Tada atlikėjui buvo skirta 1400 eurų bauda už neypatingo statinio savavališkas statybas kultūros paveldo teritorijoje.
Be to, saugomų teritorijų įstatyme yra nuostata, jog draudžiama statyti statinius arčiau 50 metrų nuo šlaito, tačiau E. Dragūno atveju šlaitas yra už vos 11,44 metrų. Tada atlikėjui buvo skirta 1400 eurų bauda už neypatingo statinio savavališkas statybas kultūros paveldo teritorijoje.
