Susitikome su grupės Gringo muzikantu ir atlikėju ViK‘u (pilnas vardas – Viktoras), paskutiniu metu dažnai tituluojamu E.Dragūno antrininku, pakalbėti apie emocijų galią šiuolaikinėje muzikoje ir apie tai, kokias tendencijas ir kryptis patys muzikos kūrėjai įžvelgia ateityje.
Kaip manai, ar šiais laikais vis dar galima naudoti žodžių junginį „muzikos skonis“?
Skonis – tai aplamai labai besikeičiantis dalykas. Šiandien mėgsti valgyti viską su duona, o rytoj, tarkime, esi priverstas dėl kokių nors priežasčių išmokti valgyti be duonos, bet laikui bėgant suvoki, kad, vis gi, naujo įpročio suformavimas pasiteisina, nes dabar taip tau yra sveikiau, plius pradedi labiau jausti kitų produktų skonį, kurį anksčiau nejausdavai dėl per dažno valgymo duonos. Džiaugiuosi, kad mano muzikos skonis, bėgant metams, nuolat keitėsi ir vis dar keičiasi. Pastebiu, kad žmonės, nors ir neigia tai, darosi vis labiau priklausomi nuo tendencijų. Tai skatina domėtis muzikos naujovėmis, kurios lygiai taip pat formuoja tave kaip kūrėją.
Kas, tavo nuomone, aplamai yra šiuolaikinė muziką? Ko jai trūksta ir ko per daug?
Manau, kad laikui bėgant išvis išnyks terminas „šiuolaikinė muzika“, nes judame link to, kad daina ir su ja susijęs kitas menas (video klipai, vizualizacijos, nuotraukos) tampa vienas kito neatsiejama dalimi. Tokia yra ateitis. Jei anksčiau menas buvo prieinamas tik aukštuomenės žmonėms, tai dabar vis dažniau meną ir jo sudėtingas formas bandoma supaprastint, ir, svarbiausia, pateikti taip, kad jis būtų suprantamas masėms, bet kartu ir neprarastų savo gilesnės prasmės. Aplamai, džiugu, kad nors ir lėtai, bet einama link to, kad kūryba žmonėms suteiktų prasmę. Prasmę gyvent, prasmę džiaugtis, prasmę ieškoti. Ir net nėra svarbu kokiame stiliuje arba kokioje meno formoje ta prasmė bus įkūnyta, svarbu, kad atlikėjas/menininkas sugebėtų atvaizduoti ir perteikti konkrečias emocijas kūryboje.
Kam muzikos kūrėjai turėtų skirti didžiausią dėmesį?
Vienareikšmiškai nuotaikai. Pvz. aš, prieš kurdamas dainą, pirmiausiai atkreipiu dėmesį į nuotaiką, kurią norėčiau perteikti klausytojui. Kartu su nuotaika stengiuosi perteikti ir emocijas. Visumą sudaro nuotaika ir emocija. Visa kita mano supratimu, yra tik techninės detalės.
Ar įmanoma emociškai perspausti kuriant?
Abejoju ar tai įmanoma. Jei kuri dainą su tikslu perteikti emociją, turi ją perteikti. Kitaip, kad ir kaip puikiai dainuosi ar kad ir kaip kokybiškai įrašysi, vis tiek liksi nesuprastas. O blogiausia, kad pačiam sau liksi neatsakęs į esminį klausimą: „Ką norėjau tuo pasakyt?“. Kai jaučiu, kad nebeatsakau sau į šį klausimą, atidedu tos dainos įrašus. Geriau sutelkti savo dėmesį į kūrinius, kur tikrai žinai ką juose nori pasakyt.
Muzika ir socialinė aplinka. Kaip tai susiję?
Pasakysiu, kas mano manymu geriau. Geriau, kad teisinga muzika teisingai įtakotų socialinę aplinką. Gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje ir dar amžiuje, kuriame viskas be proto greitai eina į priekį visomis prasmėmis. Kartais tu pats nesuspėji išgyvent tam tikrų momentų, nes jie paprasčiausiai per greitai praeina. Džiugu, kai atlikėjai, suvokdami tą laiko tėkmę, „pagauna“ tam tikrus momentus ir „sudeda“ juos į dainas, tokiu būdu suteikdami visiems kitiems progą tuos momentus išgyventi dar ir dar kartą. Dainos suteikia tam tikrą saugumo jausmą, kai žinai, kad net jei ir nespėjai patirti kažką ko labai norėjai savo gyvenime, visuomet galėsi patirti panašias emocijas, klausydamasis dainų. Kitaip tariant, muzika gali padėti sukelti tam tikras emocijas, reikalingas patyrimui konkrečioje situacijoje. Tai labai svarbu.
Interviu parengė Marija Duobaitė
