Koučingo specialistė ir asmeninių pokyčių konsultantė Rūta Janukėnienė mano, kad kiekvieno žmogaus laiko vagys – individualūs, tačiau viskas priklauso nuo mūsų įpročių.
„Gyvenimas yra mūsų įpročių visuma. Tai, ką darome kas dieną, kam skiriame savo laiką, energiją ir dėmesį, daro įtaką tiek emocinei savijautai, sveikatai, darbo efektyvumui ar finansams, tiek pasitenkinimui gyvenimu apskritai. Prioritetų nebuvimas, negebėjimas susikoncentruoti į tai, kas svarbu, vagia mūsų laiką. Vienų laiką „suvalgo“ buvimas socialiniuose tinkluose, įtraukiančių serialų žiūrėjimas, kitų – buitis ir namų ūkio darbai. Todėl labai svarbu savęs klausti, ar tai, ką darome, artina prie to, ko norime“, – pastebi specialistė.
Išsiugdykite tinkamus įpročius
Siekiant optimizuoti savo laiką, R. Janukėnienė pirmiausia pataria atlikti kasdienės veiklos analizę ir atsakyti sau į kelis klausimus: kokį nenaudingą įprotį norėtume pakeisti, ką tikimės pasiekti ir kaip tai padaryti. Specialistė sako, kad dar prieš įvedant naujus įpročius reikia įsivardyti, kas bus laikoma geru rezultatu – būtina suprasti naujojo įpročio naudą, tikėti tiek savimi, tiek rezultatu. Tai darant, svarbu atsižvelgti į savo savijautą, gyvenimo būdą, aplinką ir kitas aplinkybes bei išsikelti nei per mažą, nei per didelį tikslą.
„Paranku iš anksto nusimatyti galimus sprendimus, kurie įpročio keitimą padės įgyvendinti be milžiniškų pastangų. Pavyzdžiui, turimą tikslą skaidyti į etapus ir koncentruotis ne į galutinį rezultatą, o į kiekvieną mažą žingsnelį, padedantį jo pasiekti – taip judėti tikslo link bus paprasčiau ir lengviau“, – teigia R. Janukėnienė.
Anot koučingo specialistės, nors vyrauja nuomonė, kad naujus įpročius galima išsiugdyti per dvidešimt vieną dieną, šis procesas yra labai individualus. Įpročio „įvedimo“ tempas priklauso nuo paties žmogaus, jo pasiryžimo, motyvacijos ir išsikelto tikslo, tačiau kiekvienas gali atsisakyti sau nenaudingų įpročių ir išsiugdyti naujus.
Išvengti nerimo
R. Janukėnienės teigimu, įpročių keitimas neturi erzinti ar kelti nerimo: „Praktinis patarimas norintiems pakeisti ar įgyti naujų įpročių: suklasifikuokite savo įpročius ir veiklas pagal du kriterijus – naudos ir malonumo. Jei veikla yra arba tik maloni, arba tik naudinga, pagalvokite, kaip būtų galima tai pakeisti. Jei įprotis ar veikla nėra nei maloni, nei naudinga – atsisakykite jos. Jei vaikų vežiojimas į mokyklą ar stovėjimas eilėse tam, kad gautumėte ar atsiskaitytumėte už paslaugas nėra malonūs, galbūt verta pagalvoti apie šiuos veiksmus palengvinančias paslaugas ar programėles? Juk kiekvienas vis labiau vertiname savo laiką ir nenorime jo švaistyti tam, kas mums neteikia didelės vertės ar malonumo“.
Pasak jos, vienu metu verta keisti tik po vieną įprotį. Šiame procese specialistė siūlo sąmoningai stebėti visą procesą, esant reikalui, koreguoti įgyvendinimo planą ir priemones – motyvacines ar išmaniąsias.
Specialistės teigimu, būtina fiksuoti momentus, kai mums kažkas pavyksta ir pasidžiaugti jais. Kai pavyksta atsispirti pagundai užsirūkyti, prisivalgyti ar nepasiduoti streso sukeltam norui grįžti prie įprastų veiksmų. Tuomet galima save kažkuo apdovanoti, siekiant paminėti mažas pergales kelyje pagrindinio tikslo link.
Laiko taupymas nemalonių darbų sąskaita
Kita vertus, dėl šiandienio gyvenimo tempo dalį rutininių darbų galime atidėti. Pavyzdžiui, vien maisto gaminimui, indų plovimui, siurbimui, skalbimui ir kitiems namų ruošos darbams per savaitę žmonės sugaišta apie dvidešimt valandų, tačiau lygiai taip pat galime pasirinkti juos palengvinančius išmaniuosius sprendimus. Neretai praverčia plano sudarymas ir nuoseklus jo laikymasis. Tačiau kai nemalonus darbas atima itin daug laiko, galima „pasukčiauti“ ir visų pirma paieškoti jo įgyvendinimą palengvinančių priemonių.
„Atradus tinkamus įrankius, dalį rutininių darbų galima atlikti vos per porą minučių, taip skiriant daugiau laiko sau ar maloniam tinginiavimui. Tačiau tai, kad siekiame supaprastinti nemalonius darbus dar nereiškia, kad vis labiau aptingstame. Priešingai, taip pasiliekame daugiau laiko prasmingai veiklai ar maloniam tinginiavimui. Išmanių sprendimų tam tikrai netrūksta“, – teigia „Vienos sąskaitos“ produkto vadovė Julija Matutienė.
Pavyzdžiui, vis daugiau namų ruošos darbų galime atlikti išmanių prietaisų pagalba, o norėdami apsipirkti parduotuvėje, galime tai padaryti net neiškėlę kojos iš namų. J. Matutienė pastebi, kad ir sąskaitų apmokėjimui žmonės vis dažniau ieško išmanių ir greitų sprendimų.
„Tai, kad kas mėnesį atkeliaujančias sąskaitas galima apmokėti naudojantis internetu, žino kiekvienas išmanus vartotojas. Tačiau net ir tokį įprotį išsiugdžiusiam žmogui yra galimybių dar labiau patinginiauti. Pavyzdžiui, mokėti ne už kiekvieną sąskaitą atskirai, o atlikti vos vieną bendrą pavedimą kas mėnesį“, – primena J. Matutienė.
Leiskite sau pailsėti
Viena iš didžiausių pervargimo priežasčių – nuolatinis skubėjimas. Šiuolaikiniam greitu tempu gyvenančiam žmogui asmeninių pokyčių konsultantė pataria leisti sau pailsėti: „Žmonėms, darbe ar asmeniniame gyvenime patiriantiems įtampą, puikiai tinka joga, kvėpavimo, meditacijos pratimai. Visa, kas leidžia pailsėti protui, bet ir nenualina kūno“.
Svarbu suvokti ir tai, kad nuo laiką atimančių situacijų pabėgti ne visuomet įmanoma. Tačiau galima ieškoti būdų, kaip nemalonius darbus ar veiklas paversti maloniais.
Specialistės pastebi, kad, nors neretai tenka sugaišti automobilių spūstyse, eilėse parduotuvėse ar bankuose, tai gali būti paskata atrasti sprendimus, kaip suvaldyti tokius laiko vagis, arba palankus metas pailsinti mintims. Galima pasiklausyti muzikos, audioknygų ar tiesiog pabūti tyloje. Svarbiausia daryti tai, kas padėtų atgauti sąmoningumą, vidinę ramybę ir negalvoti apie tai, kad neefektyviai švaistote laiką.
