Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
Šalyse, kurios yra gerokai piečiau nuo Lietuvos, Rusijos įtaka daug stipresnė. Tačiau Lietuva turi suvokti, kad ji – priešakinėje fronto linijoje. Taip mano britų žurnalistas ir „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. Pasak jo, turėtume žinoti, kad hibridiniame kare grėsmė nėra tik karinė.
„Šiame hibridiniame kare, su kuriuo jūs susiduriate, grėsmė nėra tik karinė, ji taip pat susijusi ir su finansiniais, korupciniais, organizuoto nusikalstamumo, energetiniais, kibernetinio ir informacinio karo klausimais – visais modernaus gyvenimo aspektais. Jei kuri nors sritis yra pažeidžiama, Rusija tai išnaudos savo tikslams pasiekti. Visa tai įpareigoja Lietuvą“, – teigia jis.
– Kokios buvo tos Lietuvos pamokos, kurias Vakarai turėjo išmokti, tačiau to nepadarė?
– Manau, jau nuo pat 1990-ųjų pradžios buvo akivaizdu, kad, jei Rusija neatsisakys savo, kaip imperinės valstybės, suvokimo, nepripažins komunizmo padarytų nusikaltimų ir iš tikrųjų neatsikratys KGB, anksčiau ar vėliau turėsime problemų. Ir štai – problemos prasidėjo, ir negalime sakyti, kad Vakarai apie jas nebuvo įspėti. Estai, latviai ir lietuviai, lenkai ir čekai apie galimas Rusijos grėsmes Vakarus įspėjo dar 1990-aisiais, tačiau mes jų tiesiog nesiklausėme.
– Kaip vertinate didžiausias to pasekmes šiandien?
– Mes Rusijai parodėme savo silpnumą, ir Rusija šiuo silpnumu dabar naudojasi. Tiesa, šis silpnumas nėra visa apimantis – Vakarai daug didesni ir turtingesni nei Rusija, bet tai – valios silpnumas. Putinas mato, kad mūsų valia – silpna, ir todėl jis dabar elgiasi taip, kaip elgiasi. Ir tragiška tai, kad didžiausią kainą už tai iki šiol moka ukrainiečiai.
– O kaip vertinate dabartinę Lietuvos padėtį šiame Rusijos grėsmių kontekste?
– Šalyse, kurios gerokai piečiau nuo Lietuvos, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Rusijos įtaka gerokai stipresnė nei čia. Vis dėlto Lietuva turi suvokti, kad ji – priešakinėje fronto linijoje. Ir šiame hibridiniame kare, su kuriuo jūs susiduriate, grėsmė nėra tik karinė, ji taip pat susijusi ir su finansiniais, korupciniais, organizuoto nusikalstamumo, energetiniais, kibernetinio ir informacinio karo klausimais – visais modernaus gyvenimo aspektais. Jei kuri nors sritis yra pažeidžiama, Rusija tai išnaudos savo tikslams pasiekti. Visa tai įpareigoja Lietuvą būti labai integruotą, susivienijusią atsakant į Rusijos veiksmus, nepasiduodančią stresui, reaguojančią lanksčiai ir, visų pirma, – tiesiog pasirengusią.
– Nepamiršdamas kylančių grėsmių paskaitoje minėjote ir tai, kad Lietuvą galima apibūdinti kaip sėkmės istorijos pavyzdį, kas yra visiškai priešinga Rusijos skleidžiamai propagandai.
– Taip, jei kas nors 1990-aisiais, kai pirmą kartą atvykau į Lietuvą, man būtų pasakęs, kad po 24 metų Lietuva bus nepriklausoma, demokratinė, laisva, Europos Sąjungos, NATO ir Šengeno erdvės narė, tuoj pat prisijungsianti prie euro zonos, būčiau vertinęs tai kaip nepaprastai puikius rezultatus. Daug žmonių tuomet, 1990–1991 metais, buvo labai skeptiški dėl to, kad Lietuva apskritai išgyvens žalą, padarytą pusšimtį metų trukusios okupacijos, kuri buvo tokia didžiulė, kad šalis atrodė sugriauta visam laikui. Tačiau Lietuva įrodė, jog šie pesimistai buvo neteisūs. Lietuva yra sėkmės istorijos pavyzdys, o dabar – ir sparčiausiai auganti ekonomika Europoje.
