Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
Partija nuo įkūrimo laikėsi prorusiško požiūrio
Šiemet Lietuvos liaudies partiją sąrašą ves medikas Eduardas Vaitkus. Anksčiau sveikatos apsaugos ministro patarėju dirbęs vyras ypač pagarsėjo paskutinių prezidento rinkimų metu.
Rinkimų metu jis užėmė penktą vietą, tačiau sugebėjo laimėti kelias apylinkes – Šalčininkų ir Visagino, kur sulaukė atitinkamai 39,91 ir 37,8 proc. balsų. Iš viso jis surinko apie 104 tūkst. balsų, arba 7,31 proc. visų rinkėjų palaikymo. Toks pasirodymas gerokai pranoko lūkesčius, mat apklausos E. Vaitkui prognozavo apie 3-4 proc. balsų.
Jau pirmojo turo išvakarėse E. Vaitkus prakalbo, jog neatmeta galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose – sakė, jog padarys rokiruotę, „apie kurią nesakys“. Nors buvo gana akivaizdu, jog E. Vaitkus bandys perimti mažesnę partiją, o taip ir nutiko.
Politikas anksčiau skelbė, kad ketina kurti naują partiją, pavadinimu „Nauja politinė jėga“. Tačiau E. Vaitkaus teigimu, kol kas politinės jėgos įkurti nepavyko.
„Nauja politinė jėga“ kaip juridinis asmuo, kaip partija neįsisteigė, nes nesusirinko 2,2 tūkst. steigėjų – mums nepavyko prezidentinės kampanijos metu padaryti antrą darbą ir surinkti reikiamą kiekį steigėjų“, – pripažino jis.
O Lietuvos liaudies partija E. Vaitkui pasiūlė vesti sąrašą. Įdomu tai, jog partijos sąraše – vien nepartiniai asmenys, nerasime net ir partijos pirmininko Tauro Jakelaičio.
2024 m. prezidento rinkimų metu E. Vaitkus pagarsėjo savo pro-rusiškais pasisakymais.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kandidatas teigė, kad valdžia – išdavikai, o, anot kandidato, į Europos Sąjungą Lietuva niekada neįstojo, kaip ir neišstojo iš Sovietų Sąjungos. Kandidatas taip pat teigė, kad Europos Sąjungos teisės aktai yra viršesni už Lietuvos teisės aktus.
„Atėnuose pasirašytuose dokumentuose yra prirašyta labai daug, kaip Lietuva privalo šitą teisės aktą įtraukti, privalo šitą, privalo šitą, privalo šitą ir taip daug daug kartų. Ir tą padarius mes tampame Europos Sąjungos sudėtine dalimi“, – kalbėjo E. Vaitkus.
Jis pridūrė, kad galvojo, jog Europos Sąjunga „Lietuvos valdininkus privers elgtis padoriau“, tačiau, anot E. Vaitkaus, Europos Sąjunga dabar eina centralizacijos linkme.
E. Vaitkus teigė, kad NATO aljansas yra agresyvus, o Ukrainos prisijungimas prie NATO reikštų karo paskelbimą Rusijai.
Kandidatas prezidento rinkimų metu išsakė ir aibę kitų kontraversiškų minčių – neigė klimato kaitą, teigė, jog 5G ryšys padės kontroliuoti mintis. Tačiau karo Ukrainoje fone, šios mintys rinkiminės kampanijos mintys susilaukė kur kas mažiau dėmesio.
Visgi, prorusiškos kalbos partijai nėra naujos. 2010 m. Lietuvos liaudies partiją įsteigė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė Kazimiera Prunskienė.
Pati K. Prunskienė žinoma ne tik dėl valstybėje eitų pareigų (1990-1991 m. buvo ministrė pirmininkė, 2004-2008 m. žemės ūkio ministrė), bet ir dėl prieš ją iškeltos bylos.
1992 m. Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, pripažinusį, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB. Visgi, ši nutartis vėliau buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo. Apie šią bylą viešumoje nėra daug žinoma, mat bylos medžiagoje – slapti dokumentai.
Dar 2009 m. pabaigoje steigiant partiją, ji pareiškė, jog visai nebijo būti pavadinta prorusiška.
„Nesibaiminkime būti pavadinti prorusiška, proslaviška (partija, Delfi pastaba) ar kokiu kitu vardu, nes tai yra natūralus, atviras, manau, racionalus ir nacionalinius interesus atitinkantis požiūris į bendradarbiavimą su mūsų kaimynais“, – naujienų portalui Delfi kalbėjo politikė.
Netrukus K. Prunskienė sunkiai susirgo ir iš partijos veiklos pasitraukė.
Na, o partija panašu tokios pozicijos ir laikėsi. Šalia konservatyvių pažiūrų, vietomis lenkiančių ir link neapykantos skatinimo (Lietuvos liaudies partijos narys 2022 m. Pranciškus Valickas buvo nuteistas dėl neapykantos skatinimo prieš homoseksualius asmenis), partija pasižymėjo pro-rusiškomis pažiūromis.
Partija siūlė normalizuoti santykius su Baltarusija, pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės, 2020 m. buvo vienintelė partija, siūliusi Lietuvai išstoti iš Europos Sąjungos.
„Mūsų tikslas – Astravas, Mes sieksime ekonominės nepriklausomybės bendradarbiaudami ir deleguodami stebėtojus, o ne mitinguotojus. Su Astravu vykdysime barterinius mainus, nes į grandinę turime įtraukti Kruonio hidroelektrinę. To verkiant reikia Astravo saugumui užtikrinti“, – sako kandidatė Daiva Šeškauskaitė.
„Galime pirkti pigią elektrą ir kurti, pigi elektros galia sukurs naujus gamybinius pajėgumus, nuosavą gamybą ir papildomas darbo vietas, nutrauksime beprasmius ginčus su Baltarusija, siekdami tikro bendradarbiavimo, paremto abipuse politine ir ekonomine nauda, taip pat ir nesutarimus su broliais latviais, norinčiais pirkti pigesnę elektrą iš Baltarusijos“, – kalbėjo visuomenininkė.
Ryšiai su Rusija bado akis
Vis dėlto, ši partija neapsiriboja tik prorusiškų pažiūrų išsakymu. Vėl sugrįžtant prie partijos steigimo, verta paminėti, jog partijos suvažiavime atsidūrė ir Rusijos politikai – sveikindamas naujosios partijos steigėjus, įžanginį žodį tarė tuometinis Rusijos Dūmos tarptautinių santykių su komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
K. Prunskienei susirgus ir pasitraukus iš politinės veiklos, partijai kurį laiką vadovavo jos sūnus Vaidotas Prunskus. Šis veikėjas buvo iškviestas kaip liudininkas Algirdo Paleckio šnipinėjimo byloje, mat susitikinėjo su A. Paleckiu.
Dabar partijos sąrašą vedantis E. Vaitkus irgi ne kartą buvo matomas A. Paleckio palaikymo akcijose.
2016 m. seimo rinkimų metu Lietuvos liaudies partijos sąraše galima aptikti Kazimierą Juraitį. Šis politikas taip pat žinomas dėl prorusiškų pažiūrų – teismas šiemet pradėjo nagrinėti bylą, kurioje K. Juraitis, bei kiti A. Paleckio bendražygiai kaltinami padėję Rusijai ir Baltarusijai veikti prieš Lietuvą, taip pat neigę sovietų padarytus nusikaltimus.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas nurodė, kad Erika Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
„E. Švenčionienė ir K. Juraitis (...) 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, (...) neigė Lietuvos Seimo legitimumą“, – dėstė R. Savickas.
Kaltinamieji kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietiniame Baltarusijos branduolinio neutralumo statusui.
Teisme K. Juraitis ginasi, jog tik vykdė žurnalistinę veiklą – paprašė teismo pridėti prie bylos tam tikrus duomenis apie jo veiklą – žurnalisto pažymėjimą, savanoriškos veiklos sutartį. Bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Povilanskas neprieštaravo tokiam prašymui.
Atskirai verta paminėti ir 2016-2017 m. partijos pirmininko pareigas ėjusį Rolandą Paulauską. Šis nepriklausomybės akto signataras daugybę metų aktyviai agitavo prieš stojimą į Europos Sąjungą ir NATO, o 2015 m. Valstybės Saugumo Departamentas (VSD) savo ataskaitoje įvardijo, jog R. Paulausko įkurta organizacija pernai (2014 m., tv3.lt pastaba) skleidė antivakarietiškas nuomones, kurios „dažnai sutapo su Maskvos propaguojamomis idėjomis“.
Šiandien R. Paulauskas savo nuomonės viešai nebereiškia. Tačiau 2022 m. sausį laikraščiui „Respublika“ duotame interviu jis pareiškė, jog dėl šalia Ukrainos sienos telkiamos Rusijos kariuomenės yra kalta JAV.
Vienas iš kandidatų lankėsi okupuotame Donbase, kitas nuteistas už neapykantos kurstymą
Vienas iš partijos sąraše atsiradusių asmenų ne tik išsako prorusiškas pažiūras, bet yra šiuo metu ieškomas teisėsaugos. Lietuvos liaudies partijos kandidatas Edikas Jagelavičius ne tik keliavo po Baltarusiją su Kazimieru Juraičiu ir Erika Švenčioniene, bet ir lydimas rusų karių, lankėsi okupuotame Donbase. Jis dabar gyvena Baltarusijoje, mat slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos, kuri jį įtarią veikiant prieš Lietuvą.
„Aš buvau Donbase, kadangi dėl to, jog aš ten nuvykau į „press“ turą pasižiūrėti, kas ten vyksta, pas mane po to buvo namuose kelios kratos. Aš į Lietuvą tikrai nenoriu grįžti, kada Lietuvoje ateis tikra demokratija, apie kurią jūs pastoviai kalbate, žinoma, aš mielai gyvensiu Lietuvoje, ten, kur aš gimiau, ten, kur užaugau, ir ten, kur gyvena mano giminės“, – kalbėjo E. Jagelavičius.
Partijos sąrašo dešimtuke figūruoja ir Žilvino Razmino pavardė. Šis veikėjas daugybę metų žinomas dėl savo ultra-nacionalistinių pažiūrų, ilgą laiką buvo žinomo Lietuvos neo-nacio Mindaugo Murzos dešinioji ranka.
Vienu metu Ž. Razminas buvo įsitraukęs į Lietuvos nacionaldemokratų partijos veiklą – ši partija buvo pasižymėjusi antisemitine agitacija, jai vienu metu vadovavo ir minėtasis M. Murza. Po M. Murzos pasitraukimo, partijai vadovavo ir pats Ž. Razminas.
O 2018 m. Ž. Razminas užsidirbo teistumą. Klaipėdos apygardos teismas Ž. Razminą pripažino kaltu dėl neapykantą skatinančių lankstinukų gaminimo, laikymo ir platinimo.
Vyras nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams.
Bylą peržiūrėjęs Apeliacinis teismas paskelbė, kad Ž. Razminas ne atsitiktinai, bet sistemingai kūrė proklamacijas, kuriose tyčiotasi, niekinta, skatinta neapykanta, kurstyta žmonių grupės diskriminacija dėl socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų.
Anot teismo, šios proklamacijos skelbtos internete, klijuotos ant pastatų, įteiktos įvairiems asmenims asmeniškai.
Šioje byloje nustatyta, kad platinti lapeliai, skatinantys kovoti už tautinę ir socialistinę revoliuciją, prieš okupacinę „JAV-NATO kariuomenę“, geros valios žmones kviesti nesmurtiniu būdu priešintis valdžiai.
Klaipėdos apygardos prokuratūra skelbė, kad dar 2014 metais gauta duomenų, jog Vilniuje, Panevėžyje, Radviliškyje platinami agitaciniai politinio turinio lapeliai, vadinami proklamacijomis, jose raginama kovoti už tautinę ir socialistinę revoliuciją. Be to, jose teigta, kad referendumas dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą buvo suklastotas, kad Lietuva yra Jungtinių Amerikos Valstijų kolonija. Ant namų sienų iškabintuose lapuose kritikuota Lietuvos politinė sistema, taip pat laisvosios rinkos ekonominė sistema.
Informacija skelbta ir neformalaus judėjimo, prisistatančio tautiniais socialistais nacionaldarbininkais, internetiniame tinklalapyje.
59 metų Ž. Razminas taip pat kaltintas, kad, sukūręs antikonstitucinę organizaciją, prisistatančią tautiniais socialistais nacionaldarbininkais, siekė neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką. Dėl šių kaltinimų jis išteisintas.
Siekė pasiklausyti kolegos
Įvairūs skandalai neaplenkia ir partijos sąraše pirmąsias vietas užimančių kandidatų – taip pat ir sąrašą vedančio E. Vaitkaus.
Žiniasklaidoje vis dar galima rasti skambių antraščių, kuriose spėliojama, ar dar 2011 metais tris dienas E. Vaitkui laikinai ėjus Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas galėjo būti ligoninėje sumontuota pasiklausymo įranga.
Kai tuo metu E. Vaitkus tris dienas turėjo pavaduoti tuometinį Kauno klinikų laikinąjį vadovą Kęstutį Mazurkevičių, šis grįžęs iš atostogų ėmė tvarkyti kabinetą ir rado dvi „blakes“ bei sukonstruotą pasiklausymo įrangą.
„Kauno dienai“ paprašius E. Vaitkaus paaiškinti situaciją, šis paneigė gandus.
„Aš paneigiu, kad aš esu negras. Aš paneigiu, kad vakarais valgau žmones. Ir aš sakau, kad šį bei tą žinau apie stebuklingus faktus šioje ligoninėje, tačiau aš nieko nežinau, kas tai įdėjo, kas tai darė, ar nedarė, ar tie faktai 100 procentų tikri, ar netikri“, – tada „Kauno dienai“ komentavo jis.
Kauno centro policijos komisariato viršininkas Gintautas Dirmeikis tuo metu naujienų portalui 15min.lt teigė, kad direktoriaus kabinete rasta įranga panaši į pasiklausymo aparatūrą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policija nustatė, kad pasiklausymo įranga buvo žaislinė, nors ja klausyti pokalbių buvo įmanoma.
Vaitkaus dešinioji ranka – ne vienoje aferoje minimas advokatas
Antras numeris partijos sąraše – advokatas Mažvydas Misiūnas. Jo pavardė minima net keliose aferose.
Štai 2022 m. kovą portalas lrytas.lt pranešė, jog M. Misiūno pavardė minima byloje, kurioje Titas Blėdis kaltinamas šimtų tūkstančių eurų pasisavinimu. O jei tiksliau – manoma, jog T. Blėdis iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“ galėjo pasisavinti ir apie 800 tūkst. eurų.
T. Blėdis išvykęs į Jungtinę Karalystę įkūrė įmonę „Transferbee“, o ši įmonė su „Paysera“ 2016 pasirašė bendradarbiavimo sutartį: „Transferbee“ perleido Lietuvos kompanijai prisijungimus prie savo turimų sąskaitų keturiuose britų bankuose ir vykdė jos klientų lėšų įskaitymus Didžiojoje Britanijoje.
Vėliau T. Blėdis „Paysera“ pareiškė, jog jo kažkodėl ieško britų teisėsauga ir pradingo, pasakęs bendrauti su jo teisininkais. Prieš dingdamas jis pasiėmė kodų generatorius, kurie naudojami klientams aptarnauti, ir jų negražino.
Tuomet „Paysera“ neteko galimybės aptarnauti Jungtinėje Karalystėje esančius bankus.
Praėjus maždaug trims savaitėms po to, kai T.Blėdis pasisavino kodų generatorius, „Paysera“ darbuotojai pastebėjo, kad iš sąskaitų pervedamos milžiniškos sumos. Ir šiuos pinigus išgrynino būtent M. Misiūnas, bei kitas jo kolega.
Dar 2017 metų rugpjūtį lėšos iš „Transferbee“ sąskaitų Didžiojoje Britanijoje pradėjo plaukti į advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai“ depozitines sąskaitas. Kone kas savaitę, o kartais net kas dieną buvo pervedama po keliasdešimt tūkstančių eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad advokatas M. Misiūnas per kelis kartus paimdavo tai 50-80 tūkst. eurų grynaisiais.
Iš vienos sąskaitos, į kurią plaukė pinigai, per metus buvo išgryninta net 362,247 tūkst. eurų. „Transferbee“ naudojosi ir tos pačios teisininkų kontoros advokato Domanto Skebo paslaugomis: į jo sąskaitą buvo atkeliavusi 52,6 tūkst. eurų suma, o pats advokatas tą pačią dieną per du kartus grynaisiais paėmė 52,084 tūkst. eurų.
Kitas atvejis kiek senesnis ir mena 2019 m. Kaip tuo metu pranešė portalas delfi.lt, šalia prekybos centro „Europa“ pastatyto daugiabučio gyventojai nusprendė teisiniu būdu bandyti išieškoti šimtatūkstantinę sumą iš advokato Mažvydo Misiūno, kuris buvo jų bendrijos įgaliotinis bei teikė teisines paslaugas.
Prie laiško prisegtoje nepriklausomo audito išvadoje rašoma, kad per beveik 11 metų bendrijos lėšomis Mažvydui Misiūnui išmokėta viso 178 093,57 Eur. Nors ir nurodoma, kad buvo sudaryta teisinės pagalbos pagrindu sutartis, kuria remiantis turėjo būti išmokėta 146 547,66 Eur, gyventojams klausimų kyla dėl pačių teiktų paslaugų.
Tvirtinama, kad bendrijos susiformavimo pradžioje jų išties reikėjo, tačiau vėliau – vargu. Klausimų kelia ir tai, kad audito metu nustatyta, jog bendrijos lėšos buvo naudojamos apmokėti Italijoje viešbučio sąskaitas bei kitoms asmeninėms reikmėms, taip pat keliasdešimt tūkstančių išgryninta bankomatuose, o paskutinėmis valdymo dienomis dar ir pervesta 15 tūkst. eurų suma žmonai.
Pats M. Misiūnas tvirtino, kad auditą atliekantis asmuo nesulaukęs atsakymų į 10 metų liečiančius buhalterinius klausimus pateikė neigiamą išvadą, kuri jau buvo parengta anksčiau. Jis taip pat kreipėsi į teismą teigdamas, kad bendrija jam dar liko skolinga 10 tūkst. eurų. Tuo tarpu naujoji bendrijos valdyba pateikė priešieškinį norėdami susigrąžinti išmokėtą sumą bei kreipėsi į prokuratūrą.
Tuo metu Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnams buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo bei vestos buhalterinės apskaitos.
M. Misiūnas tuo metu pradėtą ikiteisminį tyrimą įvardijo kaip bandymą su juo susidoroti.
Naujienų portalui tv3.lt pavyko išsiaiškinti, jog vėliau šis tyrimas buvo nutrauktas.
Vilniaus apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja naujienų portalui tv3.lt patvirtino, jog 2018 m. spalio 18 d. Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 2 d., BK 184 str. 2 d. ir BK 223 str. 1 d.
Praėjus metams laiko tyrimas buvo nutrauktas.
„2019-11-18 Vilniaus apygardos prokuratūros 2 baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą nutraukti tyrimą, vadovaujantis LR BPK 212 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p. (nesant nusikaltimo sudėties). Prokurorės procesinis sprendimas apskųstas nebuvo“, – teigė J. Samorokovskaja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
