Minimalus mokamų motinystės atostogų pailginimas nuo 14 iki 20 savaičių ir bent dvi savaites trunkančių tėvystės atostogų įtvirtinimas visoje Europos Sąjungoje – pagrindiniai europarlamentarės Editos Estrelos pranešime dėl motinų saugos ir sveikatos numatyti siūlymai.
Keičiant 18 metų senumo direktyvą, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas siūlo įtvirtinti naujas profesinį gyvenimą ir motinystę leidžiančias suderinti taisykles, padėsiančias nuo skurdo apsaugoti pensijinio amžiaus sulaukusias moteris.
Su Moterų teisių komiteto pirmininkės pavaduotoja Edite Estrela kalbėjomės apie motinystės ir profesinės veiklos derinimą, atsakomybę už vaikų auginimą ir demografinio deficito sprendimo būdus. Europos Parlamentas savo poziciją dėl 1992-ųjų direktyvos keitimo išreikš kovo pabaigoje.
Kokios svarbiausios Jūsų pranešime įtvirtintos nuostatos?
Viena vertus, norime pagerinti nėščių moterų, gimdyvių ir maitinančių motinų padėtį darbo vietoje, antra vertus, teisės aktais siekiame įtvirtinti lyčių lygybę, paremtą šeimos, profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimu. Siekiame, kad europiniai teisės aktai saugotų namų darbininkių teises, o motinystės ir tėvystės atostogų teisės būtų taikomos ir įvaikinimo atveju.
Kokie dažniausiai skambantys kontrargumentai?
Pasipriešinimas dvejopas. Visų pirma – ideologinis: pasigirsta nuomonių, kad moterų vieta namuose. Antra, minima siūlomų priemonių finansinė našta.
Senajai direktyvai jau 18 metų – netvirtiname rytoj įsigaliosiančių taisyklių, jų perkėlimui į nacionalinę teisę ES valstybės turės trejus metus. Turime būti nuoseklūs – Europos Komisija ir Taryba įspėja apie demografinį deficitą, tačiau užėjus kalbai apie gimstamumo didinimą puolame skaičiuoti centus...
Ar Europai, atsidūrusiai kritinėje ekonominėje situacijoje, tikrai nevertėtų palūkėti?
Kokios mažo gimstamumo pasekmės? Šiandienos vaikai yra rytdienos mokesčių mokėtojai, garantuojantys tvarią socialinę apsaugą. Mums būtini aktyvūs žmonės, privalome laužyti stereotipus, motinystę lyginančius su liga, problema ar našta visuomenei. Ji yra paslauga visuomenei. Moterys neturi būti priverstos rinktis tarp motinystės ir, sakykim, vadovavimo. Viduriniosios klasės atstovai negali sau leisti ilgai pasilikti namuose bei pajamų, o ilgalaikiai nedarbo laikotarpiai apsunkina grįžimą į darbo rinką. Manau, kad pateikėme subalansuotą ir tinkamą teisinį pasiūlymą.
Nors darbas ne visą darbo dieną atrodytų tinkama išeitis, turime nepamiršti, kad atėjus pensiniam amžiui namuose vaikus prižiūrėjusios ar tik dalį dienos dirbusios motinos lieka finansiškai nuskriaustos. Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, jog artėjant pensijai praraja tarp moterų ir vyrų atlyginimų tik didėja. Moterų skurdas ryškėja ateinant senatvei, nors būtent jos laikotarpiu joms labiausiai būtinos orų gyvenimą užtikrinančios gyvenimo sąlygos.
Kaip ateityje atrodys tėvystė ir motinystė?
Pasidalinkime profesinę ir viešąją atsakomybę; įveikime įsitikinimą, jog vaikų mokymas ir rūpinimasis jais yra vien tik moterų rūpestis. Šiaurės šalyse tėvystės atostogų neapėmęs ir namuose nebūnantis asmuo laikomas prastu tėvu. Pietų šalyse tėvystės atostogų išėjęs žmogus laikomas prastu darbuotoju.
Pokyčiai atneš didesnę harmoniją, padės paisyti vaiko interesų, o moterims leis turėti tiek vaikų, kiek jos norėtų. Tyrimai rodo, jog europietės nesusilaukia tiek vaikų, kiek norėtų. Privalome dalintis visa atsakomybe.
Europa.eu, ESnaujienos.lt
