Gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose įsikūrusių kavinių ir barų savininkai neišvengia ten gyvenančių klaipėdiečių reketo. Vengdami, kad nebūtų rašomi skundai įvairioms institucijoms, verslininkai daro gyventojams butuose remontus, keičia langus, duris.
Daugelis tokią patirtį turinčių barų savininkų teigia, jog pataikavimas namo gyventojams neturėtų peržengti ribų, nes ir nepažeidžiant jokių veiklos taisyklių atsiras bent vienas pavyduolis, kuris bet kokia kaina stengsis pakenkti verslui.
Nepatenkinti tokių įstaigų veikla gyventojai tikina, kad tai ne pavydo išraiška, o elementarus noras ramiai gyventi.
Gyventojus palaiko ir Visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai, teigdami, kad įkurti gyvenamajame name barą - nevykęs sumanymas. Be to, jie akcentuoja, kad net 99 procentai gyventojų skundų būna pagrįsti.
Prieš gyvą muziką
Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto meras nagrinėjo virš karčemos "Trys mylimos" gyvenančių klaipėdiečių skundą. Jie teigė esą nebeįmanoma gyventi dėl triukšmo bei kvapų, sklindančių iš šios užeigos.
Patalpų savininkas Vladas Jonutis tikino vykdantis visus VSC nurodymus, ir stengiasi, kad jo veikla nenuodytų gyvenimo šio namo gyventojams, tačiau geruoju susitarti niekaip nepavyksta.
Nors prieš kelias savaites V. Jonutis bare pastorino lubas, taip pagerindamas izoliaciją, gyventojai vis tiek tikino Savivaldybės atstovus, jog triukšmas yra per didelis.
"Mes nesiekiame, kad karčema būtų uždaryta, tegul tik negroja gyvos muzikos. Namuose turiu ligotą žmogų po insulto. Kaip jam ilsėtis, kai nuo garso visa lova šokinėja", - piktinosi viena to namo gyventoja.
Izoliacija padėjo
Praėjusį penktadienį VSC, Savivaldybės bei policijos atstovų sudaryta komisija lankėsi karčemoje ir specialiais prietaisais išmatavo ekvivalentinį garso lygį butuose, kai karčemoje skamba gyva muzika.
Pasak savininko, kuomet kavinėje garsas siekė 95 decibelus (dba), butuose buvo nustatyta 29 dba lygis, kai garsas karčemoje buvo 85 dba, butuose - 25-26. V. Jonučio teigimu, toks ekvivalentinis garso lygis leidžiamas ir ligonių palatose.
"Gal dabar kuriam nors laikui ir nurims gyventojai, bet, garantuoju, po kelių mėnesių vėl ras prie ko prikibti. Šitaip mes vargstame nuo pat įsikūrimo, jau penkti metai. Kiek lėšų investavome, kad tik gyventojams netrukdytų nei kvapai, nei garsai.
Tačiau visuomet atsiranda pavyduolių, kuriems nepatinka, kai kam nors sekasi ir jie stengiasi žūtbūt sužlugdyti verslą. Man viena gyventoja tiesiog pareiškė - jei noriu ramiai gyventi, turiu nupirkti jai butą geresniame rajone", - pasakojo V. Jonutis.
Pakeitė balkoną, remontavo vonią
Nors baras "Šikšnosparnio lizdas" yra įsikūręs ne gyvenamajame name, jo savininkas Stanislovas Kusas neslėpė, kad su panašia problema teko ir jam susidurti - verslininkas buvo reketuojamas kaimyniniuose namuose gyvenančių gyventojų.
"Vienam pakeičiau balkoną, kitam teko remontuoti vonią. Jei vienam padarai, ir kitam prireikia", - atviravo S. Kusas.
Verslininkas sakė, kad problemą padėjo išspręsti per 4 tūkstančius litų kainavusi speciali įranga, kuri neleidžia garsui per kolonėles sklisti daugiau, nei leidžia nustatyta norma.
Tam pačiam verslininkui priklausanti "Jonų užeiga" įkurta gyvenamajame name. Pasak S. Kuso, gerbiant gyventojų ramybę, šioje užeigoje buvo atsisakyta gyvos muzikos.
"Manau, kad gyvenamuosiuose namuose įsikūrusiems barams turėtų būti taikomi griežtesni apribojimai, nes senuose namuose labai sunku įrengti gerą izoliaciją", - svarstė S. Kusas.
Bandos jausmas
Verslininkai pastebėjo, kad labai dažnai teisybės bando ieškoti tie asmenys, kuriems baro veikla jokios įtakos neturi. Tiesiog vadovaujamasi principu - kaimynas už kaimyną.
Merui adresuotame skunde dėl minėtos karčemos skleidžiamo triukšmo pasirašė visi to namo gyventojai, nors triukšmas sklisdavo tik į kelis butus.
"Šikšnosparnio lizdo" savininkas irgi patvirtino sulaukęs skundų iš aplinkiniuose namuose gyvenančių klaipėdiečių, kurių gyvenimui baro veikla tikrai įtakos neturėjusi.
Kartais pavyksta susitarti
Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Lina Domarkienė neslėpė, kad daugiabučių namų gyventojai dažnai reketuoja jų name įsirengusių įstaigų savininkus.
"Mums žinoma, jog vieno tokio baro savininkas sumokėjo nemažas sumas kiekvienam namo gyventojui, kol gavo sutikimą įrengti barą, tačiau ir toliau buvo šantažuojamas. Vienam prireikdavo naujų durų, kitam dar ko nors", - skaudžia praktika dalijosi L. Domarkienė.
Savivaldybės atstovai pripažino, kad gyvenamuose namuose įrengti barus - nevykęs sumanymas, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai to nedraudžia, todėl ir miesto Taryba yra bejėgė ką nors pakeisti šioje srityje. Tačiau yra nustatyti labai griežti reikalavimai, kurių privalo laikytis tokių barų savininkai.
Vis gi, pasak Savivaldybės atstovų, tokių atvejų, kad gyventojai rašytų skundus net merui, pasitaiko labai retai. Daugeliu atvejų verslininkams pavyksta gražiuoju susitarti su gyventojais. Kartais jiems išeina net į gera, kai jų name įsikuria kokia nors įstaiga.
Pavyzdžiui, restorano "West Side" savininkas Rimgaudas Kunstmonas tikino, jog jam su gyventojais pavyksta gražiai sugyventi.
Verslininkas neslėpė, kad nemažai lėšų investavo į kaimynų gerovę - už savo lėšas perdažė viso gyvenamojo namo fasadą, sutvarkė kiemą, laiptinėse įrengė domofonus. Tačiau visus šiuos darbus jis įvardijo kaip elementarią kompensaciją gyventojams už patirtus nepatogumus.
Griežta kontrolė
Verslo, licencijų ir leidimų skyriaus vedėja Zita Žižytė pabrėžė, kad mieste gyvenantys žmonės turėtų suvokti, kad tai yra urbanistinis pasaulis ir visiškos tylos, kaip kaime, ar miške čia nepavyks padaryti.
Ji akcentavo, kad verslininkus kontroliuoja labai daug institucijų - policija, Mokesčių inspekcija bei visuomenės sveikatos specialistai. Licencijų išdavimo tvarka griežtai reglamentuota Vyriausybės. Klaipėdos miesto Taryba patvirtino konkrečią tvarką, pagal kurią išduodamos licencijos prekiauti alkoholiu. Pasak Z. Žižytės, norint įrengti barą gyvenamajame name, reikia gauti ne mažiau nei 50 procentų gyventojų sutikimą.
Praėjusiais metais iš viso uostamiestyje buvo išduota 117 neterminuotų licencijų prekiauti visų rūšių gėrimais, dar 180 vienkartinių, 28 - prekiauti alumi ir sidru, 35 - prekiauti alkoholiu vasaros sezono metu.
Pernai panaikintos 99 licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, tik 19 iš jų už įvairius pažeidimus - nebuvo atsiskaityta su Mokesčių inspekcija ir "Sodra", arba buvo realizuojama nelegali produkcija. Kitos panaikintos remiantis pačių verslininkų prašymu.
Dėl gyventojų priekaištų, pasak Z. Žižytės, dar nebuvo sustabdyta nė viena licencija.
Gyventojai teisūs
VSC gydytoja-higienistė Liuda Potapovienė palaikė gyventojų pusę, teigdama, kad daugeliu atveju skundai rašomi dėl elementaraus nesugebėjo susikalbėti.
"Verslininkai turėtų atidžiau reaguoti į gyventojų skundus, nes 99 procentai jų būna pagrįsti", - sakė L. Potapovienė. Pasak jos, pernai VSC gavo 9 gyventojų skundus dėl viešojo maitinimo įstaigų skleidžiamo triukšmo bei kvapų.
Gydytojos teigimu, VSC turi atestuotus laboratorinius prietaisus, kuriais ir išmatuoja orą ir skleidžiamus garsus. Praėjusiais metais patvirtintose Lietuvos higienos normose nustatyta, kad nuo 6 iki 18 val. gyvenamojoje ir darbo aplinkoje leidžiamas ekvivalentinis garso lygis - 40 dba, nuo 18 iki 22 val. - 35 dba, o naktį, nuo 22 iki 6 val - 30 dba.
"Laikytis šių normų viešojo maitinimo įstaigai, įsikūrusiai gyvenamajame name arba šalia jo, gana sudėtinga. Reikia investuoti nemažai lėšų triukšmą sulaikančiai įrangai pastatyti", - pripažino gydytoja-higienistė.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
