Kaip parodė šiemet rugpjūtį–rugsėjį Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa, su įvairiais sukčiavimo atvejais susiduria daugiau nei 9 iš 10 Lietuvos gyventojų. Ir nors nemaža dalis jų atpažįsta dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo apraiškas, Lietuvos gyventojai ir įmonės vien per antrąjį 2023 metų ketvirtį prarado 2,5 mln. eurų.
Tuo metu šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose „Deloitte“ atliktas tyrimas parodė, kad jauni asmenys nuo sukčių nukenčia netgi dažniau nei jų seneliai. Apklausos duomenimis, 16 proc. „Z kartos“ (gimusių nuo 1990-ųjų pabaigos iki 2010-ųjų pradžios) atstovų buvo patikėję skaitmeniniais sukčiais, kai tarp vadinamųjų „boomerių“ tokių buvo tik 5 proc. Taip pat daug daugiau „Z kartos“ jaunimo buvo susidūrę su nulaužiamomis socialinių tinklų paskyromis, t. y. 17 proc., kai tarp vyresnio amžiaus asmenų tokių buvo tik 8 proc.
Kitas, 2023 metų „Social Catfish“, tyrimas, skaičiuoja, kad jaunesni nei 20 metų amerikiečiai pernai neteko 210 mln. dolerių. Palyginimui, 2017 m. jų nuostoliai siekė 8,2 mln. eurų. Taigi, problema pastaraisiais metais smarkiai išaugo.
Tyrėjų vertinimu, tai gali lemti kelios priežastys. Pirmiausia, „Z karta“ apskritai daugiau naudojasi technologijomis, tad nenuostabu, kad jie dažniau ir nukenčia nuo piktavalių. Antra, su internetu užaugęs jaunimas labiau vertina patogumą, o ne saugumą. Galiausiai, pabrėžiama, kad kibernetinis saugumas mokyklinio amžiaus vaikams pateikiamas nepatraukliai.
Lietuvoje jaunimas finansinio raštingumo mokosi pagal Ekonomikos ir verslumo programą. Kaip nurodoma jos metodinėje medžiagoje, nuo 9 iki 12 klasės mokiniai turėtų išmokti orientuotis rinkoje, tvarkyti asmeninius finansus, įgyti verslo organizavimo gebėjimų, sužinoti apie valstybės vaidmenį ekonomikoje, suvokti globalius ekonominius procesus.
Pavyzdžiui, nurodoma, kad 11–12 klasėje jaunuolis turėtų gebėti analizuoti dabartines ir planuoti savo ateities pajamas, turto pokyčius, savo būsimą pensiją. Taip pat – komentuoti valstybės ir verslo interesų derinimo svarbą. Neabejoju, kad tikrai yra pirmūnų, kurie tai atlieka puikiai. Tačiau taip pat yra ir šių tikslų nepasiekiančių mokinių.
Turbūt kiekvienas esame susidūrę ir beraščiais ar tiesiog skaičiuoti nemokančiais žmonėmis. Tai gali būti kolegos darbe, klientai, kaimynai ir t. t. Vieni taip niekada ir neišmoko, kada reikia, o kada nereikia dėti kablelio prieš žodį „kaip“. Kiti neskiria vidurkio nuo medianos. O juk dauguma netgi yra išlaikę lietuvių kalbos, matematikos egzaminus.
Tuo metu ekonomikos ir verslo egzaminas – pasirenkamasis. Tad į šį dalyką kur kas mažesnė dalis mokinių žiūri išties rimtai. Tokiu požiūriu naudojasi ne tik tie patys sukčiai, bet ir siaurus verslo interesus atstovaujantys lobistai, įvairių abejotinos vertės investavimo paslaugų pardavėjai ir kt.
Žinoti, kuo skiriasi fiksuotos ir kintamos palūkanos imant būsto paskolą, koks skirtumas tarp paprasto ir investicinio gyvybės draudimo, kada verčiau investuoti į akcijas, o kada – į obligacijas. Štai tokie gyvenimo įgūdžiai šiais laikais praverstų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.
Dar viena vis dar per mažai dėmesio mokyklose sulaukianti tema – dezinformacija. Kaskart nustembu, kai net ir formaliai gerą išsilavinimą turintis žmogus negeba suprasti, ar informacijos šaltinis yra patikimas, arba kuo skiriasi patikima žiniasklaidos priemonė nuo propagandos skleidėjo.
Taip, naujojoje Gyvenimo įgūdžių programoje yra išties vertingų dalykų. Pradedant smurto prevencija ir sveikata, baigiant socialiniu ir emociniu ugdymu. Pavyzdžiui, išmokę atpažinti ir įveikti stresą žmonės galės išvengti daugybės nemalonių patirčių, paprasčiausiai bus laimingesni. Išmokę planuoti laiką, bus geresni draugai, produktyvesni darbuotojai.
Tikrai nereikėtų spjaudytis ir dėl lytiškumo ugdymo. Visų pirma, kai kurių politikų eskaluotos „72 lyčių“ temos programos metodinėje medžiagoje net nėra. O net jeigu mokytojai ir nuspręstų vyresnio amžiaus jaunuoliams papasakoti, kad galima save identifikuoti pačiais įvairiausiais, ne tik „moters-vyro“ rėmais, tai tik išplėstų jų akiratį.
Juk dar vienas ir bene svarbiausias „gyvenimo įgūdis“, kurio reikėtų mokytis ne tik nuo 1 iki 12 klasės, bet ir visą gyvenimą yra kritinis mąstymas.
