Manoma, kad ketvirtadienį į pirmąjį 2004-aisiais posėdį susirinksiantys Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai nekeis bazinės palūkanų normos, nes bankas neapsisprendžia, kaip reaguoti į spartų euro brangimą.
Frankfurte dirbantys finansų analitikai teigia, kad ECB valdytojai vis labiau nerimauja dėl euro kurso, kuris rekordiškai kyla JAV dolerio atžvilgiu. Tačiau svarbiausia, ką šiuo požiūriu bankas gali ir ko negali daryti.
Viena vertus, ECB gali sumažinti bazinę refinansavimo palūkanų normą, kuri nuo praėjusių metų birželio siekia 2 proc. Taip būtų sumažintas skirtumas nuo rekordiškai žemos atitinkamos palūkanų normos Jungtinėse Valstijose, kurių Federalinis atsargų bankas yra pasirinkęs 1 proc. lygį.
Tačiau toks ECB, kurio vadovu neseniai tapo Jeanas Claude’as Trichet (Žanas Klodas Trišė), sprendimas nepadėtų spręsti kitų bankui nerimą keliančių klausimų. ECB jau kurį laiką stebi dvylikoje euro zonos šalių augančią pinigų pasiūlą, galinčią padidinti infliaciją ir kelti grėsmę kainų stabilumui.
Palūkanų normų mažinimas galėtų padidinti infliacijos riziką, nors kainų augimo pavojus šiuo metu yra sumažėjęs. Praėjusių metų gruodį, palyginti su lapkričiu, euro zonos metinė infliacija sumažėjo nuo 2,2 iki 2,1 proc.
"Euro brangimas pastatė ECB į prieštaringą padėtį", - sakė "Allianz" vyriausiasis ekonomistas Michaelis Heise (Michaelis Heisė). Nors jis teigė galįs įsivaizduoti ECB ateityje priimsiant "bet kurios krypties" sprendimą, M. Heise nemano, kad bankas imtų mažinti palūkanų normas anksčiau nei euro kursas pasieks 1,3-1,35 JAV dolerio lygį.
Atrodo, kad šis lygis gali būti pasiektas gana greitai, nes antradienį euras įveikė 1,27 dolerio ribą. Taip rinkos reagavo į aukštų Federalinio atsargų banko pareigūnų pareiškimus, leidžiančius suprasti, kad amerikiečiai dėl dolerio nuosmukio nesijaudina.
Praėjusį savaitgalį Federalinio atsargų banko valdybos narys Benas Bernanke (Benas Bernankė) teigė, kad, jo nuomone, dolerio krizės tikimybė yra "gana nedidelė". Analitikai suskubo šį pareiškimą įvertinti kaip požymį, rodantį, jog Federalinis atsargų bankas yra linkęs susitaikyti su dolerio nuosmukio laikotarpiu, o tai savo ruožtu vėl pabrangino eurą.
Dvi dienas prieš ECB posėdį Frankfurte buvo diskutuojama, kaip į tai reaguos J. C. Trichet, kalbėsiantis po posėdžio vyksiančioje spaudos konferencijoje.
Analitikų teigimu, ECB labiausiai jaudina tai, kad euro brangimas gerokai pabrangina regiono eksportą. Tiesa, tas pats veiksnys padeda sumažina importo, pavyzdžiui, naftos, kainą.
Euro zonos ekonomika tik pradeda atsigauti po dvejus metus trukusio sąstingio. Todėl baiminamasi, jog atsigavimą labiausiai skatinančiam eksportui gali pakenkti bendrosios valiutos brangimas. Dolerio susilpnėjimas apsunkintų eksportą į Jungtines Valstijas, kurias jau slegia didžiulis prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas.
Kaip jau yra ne kartą buvę anksčiau, europiečiai vėl žvilgčioja į Jungtines Valstijas. Viliamasi, kad įsibėgėjęs JAV ūkio atsigavimas padės įveikti tarptautinių kapitalo rinkų netolygumus.
Jei Jungtinių Valstijų ūkis atsigaus ir Volstryte padidės akcijų kursai, investuotojai vėl ims pirkti JAV dolerius. Tačiau tokią įvykių eigą gali užtikrinti tik tvarus JAV ekonomikos atsigavimas.
Vienas iš tikinčių tokiu scenarijumi yra "Deka Bank" vyriausiasis ekonomistas Michaelis Huetheris (Michaelis Hiuteris), kuris artimiausiu metu taps Kelne įsikūrusio ekonominių tyrimų instituto IW vadovu. "Abejotinai prasidėjęs JAV atsigavimas tampa vis labiau įtikinamu", - teigė ekonomistas.
dpa-ELTA
