Nėra nei skiepų, nei gydymo
Ebola hemoraginė karštligė – reta, pavojinga ir dažnai mirtina liga, kuri prasideda staiga ir pasireiškia karščiavimu, silpnumu, raumenų, galvos, gerklės skausmu. Kiek vėliau prasideda viduriavimas, vėmimas, atsiranda bėrimas, sutrinka inkstų ir kepenų veikla, kiek rečiau – išorinis ir vidinis kraujavimas, vienu metu sutrinka kelių organų veikla.
Inkubacinis ligos periodas, t. y. intervalas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 2–21 dieną. Septynias savaites po išgijimo Ebola hemoragine karštlige (toliau – EHK) sirgę asmenys ja gali užkrėsti nesaugių lytinių santykių metu.
Deja, nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra. Sunkiai sergantiems ligoniams reikalingas intensyvus palaikomasis gydymas. Dažniausiai tokie ligoniai yra netekę daug organizmo skysčių, todėl jiems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas per intravenines lašelines.
Nuo praėjusių metų pabaigos iki š. m. spalio 7 d. keturiose Vakarų Afrikos valstybėse (Gvinėjoje, Liberijoje, Sierra Leone, Nigerijoje) užregistruota virš 6000 įtariamų ir patvirtintų Ebola ligos atvejų (mirštamumas iki 60 proc.). Tai pirmas EHK protrūkis Vakarų Afrikoje ir yra beprecedentis pagal savo mastą, geografinį pasiskirstymą ir poveikį tankiai apgyvendintose miesto teritorijose.
Senegale nustatytas įvežtinis EHK atvejis (iš Gvinėjos). Apie tolimesnį EHK plitimą nepranešama, todėl Senegalas nėra priskiriamas prie protrūkio paveiktų valstybių. Nigerijoje, Port Harkorte, patvirtinti trys atvejai, susiję su įvežtiniu atveju Nigerijos sostinėje Lagose. Ebola virusas išplito tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie turėjo daug tiesioginių kontaktų bendruomenėse, todėl Nigerijos epidemiologai stebi daugiau kaip 200 su jais kontaktavusių asmenų.
Svarbu įvertinti užsikrėtimo riziką
Bendruomenėje EHK plitimas galimas tik artimoje ligonio ar mirusiojo aplinkoje. Viruso perdavimas žmogui vyksta per tiesioginį ir nesaugų kontaktą su ligonio ar mirusiojo nuo EHK krauju ar kūno skysčiais, ekskretais. Užsikrėtimas galimas ir tiesioginiai kontaktuojant su laukiniais gyvūnais, šio viruso nešiotojais. Didelė užsikrėtimo rizika – virusui patekus per pažeistą odą, gleivines, kontaktuojant su aplinkos daiktais, kurie užteršti ligonio krauju, kūno skysčiais, taip pat lytiniu keliu.
Viešose vietose įprastai bendraujant su žmonėmis, kuriems nepasireiškė ligos simptomai, Ebola virusu neužsikrėsite. Taip pat virusu neužsikrėsite liečiantis prie pinigų, maisto produktų ar plaukiojant basiene. Viruso neplatina ir moskitai.
2014 m. rugpjūčio 8 d. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO), atsižvelgdama į situaciją Vakarų Afrikos šalyse, paskelbė Ebola viruso epidemiją tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija, kuri iki šiol nėra atšaukta. PSO priemonių planas nukreiptas į kuo greitesnį viruso plitimo pažabojimą Afrikoje ir kaip galima efektyviau apsaugoti kitas šalis nuo viruso įvežimo. Viruso patekimas į kitas šalis labiausiai tikėtinas oro linijomis.
Be to, protrūkis, kurį sukėlė kita EHK viruso padermė nei viruso, plintančio Vakarų Afrikos šalyse, kilo ir Kongo Demokratinės Respublikos Pusiaujo provincijoje (Rytų Afrikos šiaurės vakarinė dalis). Protrūkio metu susirgo 62 asmenys, iš jų 35 mirė. Protrūkis prasidėjo susirgus vienam asmeniui, kuris užsikrėtė valgydamas žvėrieną. Nėra jokių tiesioginių šio protrūkio sąsajų su epidemija Vakarų Afrikos valstybėse. Kongo Demokratinės Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad imasi visų priemonių siekiant užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui. Nuo 1976 metų tai yra septintas Ebola viruso protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Nors PSO visoms šalims rekomenduoja nenustatyti visuotinio draudimo keliauti arba vykdyti prekybą, bet Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja atidėti nebūtinas keliones į protrūkio paveiktas šalis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Ebola viruso patekimo ir išplitimo Europos Sąjungoje rizika išlieka minimali, bet dėl ilgo ligos inkubacinio laikotarpio (2–21 dienos) užsikrėtę asmenys gali atskristi ir į Europą.
Atkreiptinas dėmesys į klinikinius (karščiavimas ir kiti įvairių formų hemoraginiai požymiai) ir epidemiologinius (per 21 d. buvusios kelionės ar turėtas tiesioginis kontaktas) kriterijus, įtariant tikėtiną EHK diagnozę.
Patarimai vykstantiems keliautojams
Atvykusiems iš paveiktų šalių – Gvinėjos (visos provincijos), Liberijos (visos provincijos), Sierra Leono (visos provincijos), Nigerijos (Lagoso ir Rivers valstijos), Kongo Demokratinės Respublikos (Pusiaujo provincija) – būtina įsivertinti viruso plitimo riziką (tiesioginis nesaugus kontaktas su ligonio ar mirusiojo krauju, kūno skysčiais, taip pat kontaktas su kritusiais ar infekuotais laukiniais gyvūnais bei nesaugūs lytiniai santykiai ir kt.) ir patiems, mažiausiai tris savaites po kelionės ar galimo kontakto, stebėti savo sveikatos būklę.
Atsiradus šiems ligos požymiams po kelionės: karščiavimui iki 38,6 °C ir bet kuriam iš šių požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, nepaaiškinami įvairių formų hemoraginiai požymiai ir daugelio organų nepakankamumas, – nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigas ir nepamiršti pasakyti apie buvusią kelionę, kontakto pobūdį ir didelei rizikai priskirtinus kriterijus (artimas, t. y. iki 1 m kontaktas, su tikėtinu ar patvirtintu Ebola virusu užkrėstu asmeniu; tiesioginis kontaktas su ligonio užterštais aplinkos daiktais; pažeista oda ar gleivinės; tiesioginis kontaktas su mirusiojo (paveiktose teritorijose arba iš paveiktų teritorijų) palaikais; tiesioginis kontaktas su gyvais ar kritusiais šikšnosparniais, graužikais ir kt.).
Patarimai grįžtantiems keliautojams
Jeigu per artimiausias kelias savaites po sugrįžimo imsite karščiuoti, jausite nepaaiškinamą nuovargį, viduriuosite ar pajusite kitus simptomus, skubiai kreipkitės į gydytoją ir nurodykite, kur buvote išvykęs, nes tai gali būti infekcijos, pavyzdžiui, maliarijos simptomai, kuriuos būtina ištirti ir pradėti gydyti.
Jeigu turėjote tiesioginį sąlytį su bet kokiais mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais, įskaitant nesaugius lytinius santykius su pasveikusiais ligoniais, skubiai kreipkitės į gydytoją ir nurodykite, kur buvote išvykęs, o prieš atvykdami praneškite telefonu sveikatos priežiūros įstaigai, kad personalas užtikrintų tinkamą apsaugą jus priimdamas.
Grįžus iš kelionės po EHK paveiktas šalis, patariama apie tai informuoti Šiaulių visuomenės sveikatos centrą.
