E. Skrolytė: neradusi vyro, nesijausiu menkesnė ar nevisavertė

O

2011-12-06 16:30:45

mano galva, ji atrodo pavargusi.

-j-

2011-12-04 22:55:10

Atrodo visai graži, fotogeniška gal tiksliau būtų, bet man kaip moteris ji niekad nepatiko. Kažkokia atstumianti ir viskas. Sorry

Atsakyti

mano nuomone,

2011-12-04 19:08:30

nereikėtų niekam atverti savo sielos. Kiekvienas gyvena būtent tą savo gyvenimą, kaip jis susiklosto. Visa kita yra tik socialiniai "įrėminimai": ištekėjusi, neištekėjusi, sėkmingai ar nesėkmingai ištekėjusi, turtingo vyro žmona ar pati turtinga ir t.t. Pats svarbiausias yra dvasinis gyvenimas su savo šeima. Be kad žmogus visa tai sąmoningai suvoktų, reikia praeiti dažnai labai labai skausmingus gyvenimo etapus, o ir atsilaikyti visuomenėje, kurioje tokios gajos yra socialinės klišės, be galo sunku... Visa tai pasakoju remdamasi savo patirtimi: man jau virš 50, daugiau nei 15 metų su savo 2 vaikais gyvenu viena, per tą laiką mirė abu tėvai, gana ilgai sirgau depresija, nepasitaikė nei vieno laisvo ir gero vyro šalia, mačiau tik vedusių vyrų bandymus nuklysti, jie matyt galvojo, kad jei jau esu išsiskyrusi, tai esu ir išalkusi sekso. Net ir mano draugės sesers vyras (viešai ištikimas šeimos žmogus) siekė gauti malonumų, ir kiti. Taip kad Eglė dar ne viską patyrė po skyrybų: ir draugės ar kokios kitos pažįstamos šnairuos įtariai, kad esi pavojinga kompanijose, ir šiaip vėliau nesinorės nė susitikti su vedusių kompanijomis, ir vyrai - pažįstamų ir nepažįstamų žmonų sutuoktiniai - bandys ir bandys savo laimę:). Mūsų visuomenėje labai sunku gyventi vienai moteriai su vaikais... Eglė dabar tokioje tik šoko-euforijos būsenoje, kažkada ji praeis ...

Atsakyti

Ir dar - Eglei

2011-12-04 13:08:27

žurnalistai tau per straipsnius bando suformuoti aukos, t. y. paliktos žmonos vaidmenį. Gal šis vaidmuo kažkuria prasme ir patogus, tačiau ilgai juo nepasinaudosi. Pagalvok apie tai. Gal būt metas parodyti ir savo vidinius norus, o ne leistis būti nešamai vėjo, kai atrodytu, jog niekas nuo tavęs nepriklauso. Trūksta tavo iniciatyvos. Šokių projektas buvo tik mažas žingsnelis drąsai pastiprinti, bet tai yra tik smulkmena. Yra ir rimtesnių dalykų, į kuriuos galėtum įsijungti.Pvz, paliktų vaikų namuose, sergačių rimtomis ligomis ir kt. vaikų temos, moterų, patiriančių smurtą, temos, skurdas,- kurios yra daug rimtesnės, negu preškalėdiniai vienetiniai mūsų vietinių TV žvaigždžių pasivaidenimai vaikų namuose. Pagalvok apie tai.

Atsakyti

Eglei

2011-12-04 12:58:49

Vyro nereikia ieškoti, o reikia tiesiog gyventi savo gyvenimą: su juo ar be jo, nebesvarbu. Svarbiausia suvokti, kad reikia nebijoti išmokti būti vienai (o tas, kas bus šalia, ar nebus, nebe tiek jau ir svarbu). Štai kur stiprybė - mokėti nebijoti būti vienai. Pamenu Eglę ir jos veido išraišką, kai ji laukėsi pimojo vaikučio - nustebusi, išsigandusi ir laukianti, kad Juozas ja pasirūpins. Jis ja ir rūpinosi (savaip), uždaręs auksiniame narvelyje, sukuręs jai mamos vaidmenį ir visišką priklausomybę nuo jo. Manau, kad Eglė, net ir būdama mamos vaidmenyje šeimoje buvo dar nelabai suvokianti savo savarankiškumą. Dabar žiūriu į šias fotosesijos nuotraukas: nesvarbu, kad retušuotas, perskaičiau interviu, ir matau, kd Eglė sustiprėjo - nors ir išlikęs tas vaikiškas nustebęs žvilgsnis ir dar vis ta mintis - na kaip čia taip atsitiko, kad mane paliko, tačiau labai ryškiai matosi ir atsiradusi vidinė Eglės stiprybė, gražiai susiderinusi su švelnumu, ryškėjantis savarankiškumas, nuoširdūs ir protingi atsakymai į interviu. Džiaugiuosi, kad laisvėji, Egle. Patarimas - neieškok vyro, kuris tavimi rūpintusi. Tiesiog gyvenk savo gyvenimą, nesiaukodama svetimiems, o turėdama savo galvą. Atsiras šalia žmogus ar ne, tai neturi jokios reikšmės, nes savo gyvenimą formuok tik pati.Sėkmės.

Atsakyti