Virgilijaus Noreikos atsisveikinimo su didžiąja scena koncertinis turas tik prasidėjo, bet jo organizatoriams dar pasirengimo etape teko susidurti su netikėtomis problemomis. Iškilių asmenybių pagerbimas, anot koncertų organizatoriaus ir prodiuserio Eugenijaus Šalčio, Lietuvoje iki šiol svetimas reiškinys.
– Koncertinio turo traukinys pajudėjo, tačiau užsiminėte, kad susidurta su problemomis. Kokiomis? – Balsas.lt pasiteiravo E. Šalčio.
– V. Noreikos koncertinis turas yra renginys, kurio, iš principo, Lietuvoje nėra buvę. Vienu metu scenoje 110 žmonių – Lietuvoje tai kažkas išskirtinio. Didelių problemų suorganizuoti tokį renginį neturėtų būti. Bet Lietuvoje yra problema – požiūris į tokius menininkus ir renginius. Kreipiausi į valstybines institucijas, informuodamas apie tai, koks bus renginys. Praktiškai tik Vilniaus miesto savivaldybė parodė dėmesį.
Apvažiavau visus didžiuosius miestus, kuriuose vyks koncertinis turas, o pagalbos sulaukiau dar tik iš Klaipėdos ir Alytaus miestų merų. Tuo tarpu Kauno, Šiaulių ir Panevėžio merai pasirodė bejėgiai. Problemų iš meninės pusės tikrai neturėjome. V. Noreika, nors ir garbingo amžiaus, yra labai gyvybingas. Jis yra pavyzdys, kaip elgtis scenoje, kaip dėvėti fraką, kaip nusilenkti publikai ir ją uždegti. Jis iki šiol sugeba drebinti visą areną. Per jau įvykusį koncertą Alytuje publika iš savo vietų stojosi daugiau kaip dešimt kartų.
Tačiau noriu mesti pirštinę Lietuvos vyriausybei, kultūros ir meno valdžiai. Išmokime vertinti tuos, kurie šiandien yra patys iškiliausi. Išmokime juos pagerbti ir įamžinti.
– Kultūros politika ir savivaldybių abejingumas buvo vieninteliai trukdžiai organizuojant šį koncertinį turą?
– Tikrai ne! Labai keistas požiūris į iškilius Lietuvos menininkus yra ir tam tikrų televizijų atstovų. Jie už reklamą paprašo tokių sumų, kad akys ant kaktos iššoka. Ypač nustebino Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT). Jie, matyt, pasimetė šiame pasaulyje. Ir nesuvokia, kam turi tarnauti nacionalinis transliuotojas.
Kai pradėjome kalbėti apie tai, kad reikėtų nufilmuoti ir įamžinti V. Noreikos paskutinį koncertinį turą, jie man pakišo tokią sutartį. Esą mano renginys, pats viską tvarkau už asmenines lėšas, o galiausiai sukurtą produktą (įrašytą plokštelę) turiu su visomis autorių teisėmis perleisti LRT.
Noriu pabrėžti, kad mano žodžiai tikrai nėra užgautos ambicijos. Juk pirmiausia kreipiausi būtent į LRT, nes maniau, kad tokios iškilios asmenybės pristatymas, logiška, priklauso nacionalinei televizijai. Tačiau jie pasiūlė tik savo filmavimo techniką. Visą kitą esą mano problemos. Teisininkai pažvelgę į LRT pateiktą sutartį pasakė, kad turiu atiduoti jiems kelnes, o tik vėliau nusipirkti užtrauktuką.
Maža to, iš jų sulaukiau tik grasinimų. Nesutikau su LRT atstovų keliamomis sąlygomis, todėl jie pasakė, kad negausiu nė vieno įrašo iš LRT saugomų V. Noreikos koncertų archyvų. Tada pasakiau, kad pirksiu, bet jie atšovė, jog taip užkels kainą, kad maža nepasirodys.
Tačiau ketiname įteikti laišką, kuriuo V. Noreika prašys savo paties įrašų. Įdomu, ką jie į tai atsakys. Nors manęs turbūt jau nenustebintų, kad jie nenusileis. Ir taip išlaidų netrūksta, o dar kaišiojami pagaliai į ratus. Galiu pasakyti, kad šis V. Noreikos atsisveikinimo turas per šešis miestus kainuoja beveik 700 tūkst. litų. Suma didelė, todėl nacionalinio transliuotojo pagalba buvo reikalinga tarsi oras.
– Ar kreipėtės dėl paramos iš verslo struktūrų?
– Verslininkų požiūris į kultūrą taip pat savotiškas. Iš jų pinigų reikia maldauti. Todėl pasakiau, kad jeigu jie nori, tada patys turi atvykti pas mane ir pasakyti, jog nori prisidėti prie tokios garbingos asmenybės koncertinio turo.
Supratau vieną... Bet koks politikas, milijonierius, milijardierius, kuris duoda pinigų, prašo, kad jo vardas ir pavardė būtų parašyti didžiausiomis raidėmis. Nors gerai pagalvojus, tie patys milijonieriai pralobo iš tų pačių Lietuvos žmonių.
– Kaip manote, ar tik Lietuvos scenos žvaigždėms sunku rasti finansavimą?
– Kai atvažiuoja, kokia nors „žvaigždutė“ iš Rusijos, kuri dar neseniai dainavo, kad jos tėvynė Sovietų Sąjunga – tada žmonės mušasi prie bilietų kasų. Perka bilietus dešimtimis ir nesako, kad jie per brangūs.
Tačiau, kai koncertuoja žymiausia Lietuvos žvaigždė, ją lydi daug jaunų talentingų solistų, visi pradeda sakyti, kokie brangūs bilietai. Nors bilietų į V. Noreikos koncertinį turą kainos neviršija „žvaigždžių“ iš Rusijos bilietų kainos.
Kai tokia situacija, tai Lietuvos scenos žvaigždės kartais turi paminti save. Tikrai buvo daug atvejų, kai žinomiems atlikėjams teko perlipti per save ir sutikti koncertuoti už gerokai apkarpytą honorarą. Vėl metu akmenį į vyriausybės daržą.
– Ką vyriausybė šiuo atveju galėtų padaryti?
– Niekur pasaulyje nėra to, kad miesto orkestrai ir teatrai gyventų iš komercinės veiklos. Jie visur yra remiami valstybės. Ir valstybė turi būti suinteresuota, kad tai būtų pats geriausias teatras ir pats geriausias orkestras.
Jeigu mūsų orkestrai būtų finansuojami valstybės, tai atsirastų galimybė išgarsėti visame pasaulyje. Lietuvą galimą garsinti tik per iškiliausius žmones, kuriuos turime. Čia labai svarbus dalykas. Bet valstybė to nedaro, todėl tą tenka daryti privatiems asmenims. Bet privačių asmenybių finansinės galimybės yra labai ribotos.
– Ir pabaigai šiek tiek apie patį V. Noreiką. Koks tai žmogus?
– V. Noreika – žvaigždžių žvaigždė. Jis toli gražu negroja kokiais nors instrumentais. Jo didžiausias privalumas – širdis. Jis yra pasakęs, kad balsas yra niekas, jeigu tu neturi širdies ir proto. Tai iš tikrųjų tiesa. Reikia sugebėti dainuoti širdimi.
V. Noreika kažkada pasakė, kad atsisveikinti reikia tada, kada dar gali dainuoti, o ne sėdėti ant suolo, kol aplink tave šokinėja kiti ir tu tampi tik savo paties šešėliu.
